Ne vienas mūsų prasidėjus vasarai, pirmus kartus leisdami prie ežerų ar jūros, pamanome: „Pabūsiu šiek tiek be apsauginio kremo, leisiu saulei truputį pakibinti mano odą.“ Deja, neretai tokie bandymai baigiasi odos nudegimais, kam pasiseka mažiau – odą nusėja ir pūslelės.
Dermatovenerologės prof. dr. M.Bylaitės-Bučinskienės teiraujuosi, kuo žalingi tokie odos nudegimai?
„Visų pirma tuo, kad sugadina nuotaiką ir savijautą, nes stipriai nudegusią odą skauda, peršti, tai kelia diskomfortą. Būtų gerai, kad atostogaudami ar poilsiaudami savaitgaliais nepamirštume savo odos. Ji yra jautri, ji labiausiai nukenčia nuo saulės spindulių – tiek nuo UVA, tiek nuo UVB.
Ruošiantis iškylauti ar atostogauti, apsauginis nuo saulės kremas turėtų būti pirmas daiktas, kurį su savimi reikėtų pasiimti.
Ilgainiui stiprūs odos nudegimai yra žalingi. Dar suaugusiesiems padariniai nėra tokie rimti kaip vaikams. Lietuvoje daugelis klaidingai mano, kad tik tropinėse šalyse reikia saugoti odą nuo saulės. Tačiau ruošiantis iškylauti ar atostogauti, apsauginis nuo saulės kremas turėtų būti pirmas daiktas, kurį su savimi reikėtų pasiimti.“
Specialistės teigimu, nepaisant to, kad lauke – debesuota, UV spinduliai vis tiek veikia odą, skatina pigmento atsiradimą, tad apsauga būtina ir ne saulėtą dieną.
„Jei yra labai stipri radiacija, saulė labai aktyvi, ir mes per ilgai būname saulėje be jokios apsaugos, dar, neduok Dieve, užmiegame, odoje įvyksta fototoksinė reakcija – stiprus fizinis odos pažeidimas, ir vystosi uždegimas. Uždegiminė reakcija, deja, nepraeina per naktį, kartais trunka ir keletą dienų.
Reikia nepamiršti – jei lauke būname daugiau nei valandą, apsauga yra būtina. Visų pirma – dėl jūsų pačių komforto, kad nenudegtumėte, nenusviltumėte.
Jei lauke būname daugiau nei valandą, apsauga yra būtina.
Antra – prevencija ilgalaikių padarinių, tokių kaip odos senėjimas, įvairūs odos gerybiniai ir piktybiniai susirgimai, seborėjinės keratozės – tamsūs negražūs darinukai, kurie pradeda atsirasti nuo 35 metų. Žmonės juos dažnai maišo su melanoma ar apgamais.
Ir turime melanomą, kuriai, be visų rizikos veiksnių kaip genetika, šeiminiai susirgimai, asmeninės predispozicijos, įtaką turi stiprūs nudegimai iki pūslių ar daugkartiniai nudegimai saulėje.
Ne melanominiams vėžiams, tokiems kaip plokščialąstelinė karcinoma, bazalinių ląstelių karcinoma, įtaką turi būtent ilgalaikis kepimas saulėje“, – laidoje aiškina dermatovenerologė.
Ar tai, jog deginamės tik porą savaičių per metus yra saugiau, nei visą vasarą kepti saulėje, o šaltuoju metu dar ir soliariumuose, ar vis dėlto jei jau būname saulėje, nebėra svarbu, kiek laiko, nes ji vis tiek veikia mūsų odą?
Dažnai manome, kad Lietuvoje nebūtinas 50 SPF apsaugą turintis kremas, kad toks reikalingas tik vykstant į šiltuosius kraštus. Ar tikrai? Kokio stiprumo apsauginius kremus turėtume naudoti Lietuvoje ir kokias vietas jais teptis?
Kokiais apsauginiais kremais tepti vaikus ir kaip apskritai tinkamai rūpintis atžalomis, kai šie būna saulėje?
Kodėl apsauginių kremų nereikėtų baimintis tiems, kurie mano, kad jie yra nesveiki mūsų organizmui?
Kokius darinius pastebėjus ant savo odos reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?
Apie visa tai – laidos „Rūpinkis savimi“ vaizdo įraše.
Ankstesnes ciklo „Rūpinkis savimi“ laidas galite rasti čia.
