Vertina lobius, rastus dėvėtų drabužių parduotuvėse
Mados industrijos bakalauro laipsnį įgijusi Saida Pareštytė tvirtai apsisprendusi: jos kelias – tvari mada, kuri yra ekologiškos bei socialiai atsakingos mados filosofija. Šis judėjimas, prasidėjęs paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais, šiuo metu pritraukia vis daugiau žmonių, besirūpinančių aplinkosauga.
„Jau ilgą laiką norėjau, kad į dėvėtus drabužius būtų žiūrima kitaip. Juk seniau juos pirkti būdavo paprasčiausiai gėda. Tačiau dabar įžymūs dizaineriai, stilistai – visi ieško lobių vadinamuose „second-hand‘uose“ (liet. dėvėtų drabužių parduotuvėse), ten semiasi naujų idėjų ir seną paverčia nauju. Tvari mada yra buvimas atsakingu vartotojiškoje kultūroje“, – sako „Neinkubatorius“ drabužių linijos įkūrėja.
Universiteto baigiamajam darbui pasirinkta tema po literatūros išanalizavimo bei savarankiško domėjimosi peraugo į gyvenimo būdą. Todėl šiandien Saida, galėdama pasisiūti norimus drabužius, vis dėlto spintos turiniui paįvairinti renkasi dėvėtus drabužius. O savo siuvamuose kūriniuose derina kokybę ir daugiafunkciškumą:
„Kūryboje renkuosi draugiškus gamtai, natūralius audinius ir siuvu lengvai derinamus rūbų modelius, su kuriais galima sukurti daug skirtingų įvaizdžių, taip rūbas neatsibosta ir nėra poreikio pirkti kuo daugiau. Moteriai apsirengti tą patį drabužį kelis kartus ne galima, o būtina!“
Saida tikina, jog tvari mada nėra tik vartotojo apsisprendimo klausimas: „Jei dizaineriai pasiūlys klientui rūbą, kuris bus natūralaus audinio, universalaus modelio ir už prieinamą kainą, tai klientas jį ir pasirinks. Bet kai atsiranda dizainerių, siūlančių pigius rūbus, pasiuvamus Kinijos masiniuose fabrikuose, tai klientas renkasi greitą madą, kuri yra pigi ir stilinga.“
Dabar įžymūs dizaineriai, stilistai – visi ieško lobių vadinamuose „second-hand‘uose“
Tačiau pigi ji dėl prastai užtikrinamų žmogaus teisių, nesąžiningo užmokesčio, nesaugių, netinkamų darbo sąlygų, vaikų išnaudojimo, neefektyvų resursų panaudojimo. „Todėl tai turi būti abipusis bendradarbiavimas ir įdirbis stengtis vieniems kurti prieinamą tvarią madą, o kitiems ją rinktis“, - tvirtina mergina.
Tvarios mados idėjos virto įgyvendintu projektu
Anot Saidos, gamintojai prie tvarios mados prisidėti galėtų paprastai: gaminti be jokių išmestų medžiagų likučių, vandens eikvojimo ir mažinti taršą rinkdamiesi efektyvesnes medžiagas ar gamybos procesus, arba gamybą tokių daiktų, kurie paskui bus nesunkiai perdirbami.
„Nors šimtaprocentis tvarumas nėra įmanomas, gyventi tvarios mados principais galima, ir tos galimybės taps tik realesnės. Mados pramonė keičiasi ir keičia nusistovėjusius principus. Kuria naujas technologijas, audinius ir darbo vietas, kurios draugiškos ne tik gamtai, bet ir visuomenei. Svarbiausia yra pripažinimas: kad ir ką darysi, tai sukels poveikį aplinkai bei žmonėms“, – sako Saida.
Būtent nuo verslo kompanijų bei ten dirbančių komandų ir priklauso, kokio dydžio šis poveikis bus. Štai kompanija „Patagonia“, viena tvarios mados lyderių, pabrėžia, kad siekia sukurti produktus, kurie nedarytų jokios nereikalingos žalos.
Svarbiausia yra pripažinimas: kad ir ką darysi, tai sukels poveikį aplinkai bei žmonėms, – sako Saida.
Saida prie tvarios mados prisideda rinkdamasi dėvėtų drabužių parduotuves, kurdama daugiafunkcius rūbus iš natūralių audinių, tačiau puikiai suvokia svarbą edukuoti ir kitus žmones.
„Tai tarsi užkrėsti kitus geru pavyzdžiu“, – apie savo organizuojamą renginį „Suk mados ratą“ sako mergina. Pats renginio pavadinimas skelbia apie tikslą įkvėpti rūbams antrą gyvenimą.
„Renginys buvo viešas, todėl visi galėjo mielai apsilankyti. Renginio metu buvo kalbama apie tvarios mados įtaką mūsų visuomenėje, kas tai yra ir kam tai naudinga. Merginos, sumokėjusios simbolinę sumą už vietą, galėjo pardavinėti nebenešiojamus rūbus, ir tai joms sekėsi puikiai, - pasakoja Saida.
- Turėjome renginyje ir visažistę, papasakojusią, kaip naudoti makiažo priemonės daugiau nei vienam tikslui. Tai skatina mažinti kosmetikos priemonių pirkimą – ne visos jos yra draugiškos gamtai. Tad šiuo renginiu ėmiausi iniciatyvą edukuoti ir kurti bendruomenę, kuri domėtųsi ir rinktųsi tvarią madą.“
S.Pareštytės patarimai, kaip galėtumėte tapti atsakingesni
Štai keli Saidos patarimai, kaip galėtume prisidėti prie tvarios mados vartotojiškoje kultūroje.
Pirmiausia, prieš pirkdami turėtumėte atsakyti sau į kelis klausimus: ar man to tikrai reikės? Ar aš šį rūbą dėvėsiu dažnai ir ar ilgai? Ką galėsiu padaryti su šiuo drabužiu, kai jis nebebus tinkamas dėvėti? Kokia informacija pateikta etiketėje apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis pagamintas drabužis? Idealiu atveju, prieš pirkdami rūbą palaukite kelias dienas – jei ilgai apie jį svajosite, būsite užtikrinti, kad tą rūbą dėvėsite.
Taip pat nereikėtų pamiršti, jog atsibodusius rūbus vertėtų ne išmesti, o atiduoti arba parduoti: pardavimui pasitarnaus portalas „Vinted“, atidavimui – „Caritas“ ir parduotuvė „H&M”, kur už priduotus audinius gausite nuolaidą apsipirkimui.
