Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgos Juknevičienės, pavasarinė saulė yra itin aktyvi ir daug agresyvesnė nei, pavyzdžiui, liepos mėnesio saulė. Siekiant sumažinti UV spindulių žalą specialistai rekomenduoja trumpinti buvimo laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, vengti jų nuo 11 iki 15 valandos.
Siekiant apsisaugoti rekomenduojama dėvėti galvos apdangalą, akinius nuo saulės, o odą ištepti apsauginiais kremais nuo saulės. Tačiau, pasak vaistininkės, saugoti savo odą nuo saulės turime bet kuriuo paros metu. Žinoma, dienos vidurys yra pats kaitriausias laikas, tačiau nemaloniai ir skausmingai nudegti odą galime ir ne tokiu kaitriu laiku ryte ar vakare.
Klaidos, kurias darome
Nors pastaruoju metu žmonės Lietuvoje vis dažniau naudoja apsaugines priemones nuo saulės, daugelis vis dar daro nemažai klaidų, todėl neapsaugo savęs taip, kaip galėtų.
Net vasaros pabaigoje reiktų naudoti apsauginį kremą, kurio SPF siekia 30. Vaikams jis turėtų siekti 50.
Renkantis apsaugą nuo saulės, reikia atsižvelgti į apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), nurodytą ant pakuotės. Mūsų šalyje dažnas renkasi priemones su kuo mažesniu SPF skaičiumi, tačiau, pasak vaistininkės, taip elgtis nėra teisinga. Kuo didesnis skaičius, tuo geriau, ir net vasaros pabaigoje reiktų naudoti apsauginį kremą, kurio SPF siekia 30. Vaikams jis turėtų siekti 50.
„Klaidinga manyti, kad jei skaičius yra labai didelis, tai oda neparuduos. Tikrai taip nenutiks, įdegsite bet kokiu atveju“, – ramina J.Juknevičienė ir priduria, kad nuo saulės itin reiktų saugoti kūdikius. Nors rinkoje ir yra apsaugos nuo saulės priemonių, tinkančių vaikams nuo 3 mėnesių, tačiau juos bet kokiu atveju reiktų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Pavėsis yra tinkamiausia vieta kūdikiui.
Dar viena klaida, kurią paprastai daro žmonės, – per retai tepasi apsauginiu kremu. Dažnas tai daro vos vieną ar du kartus per dieną. Laiką leidžiant paplūdimyje teptis kremu reikėtų kas dvi ar tris valandas ir kaskart išsimaudžius ar gausiai suprakaitavus. Tai daryti reikia net ir tuomet, jei priemonė yra atspari vandeniui, nes išsimaudžius dalis jos nusiplauna.
Vaistininkė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apsaugos priemonę ant odos reikėtų tepti likus maždaug 20 minučių iki išėjimo į lauką ir nepamiršti apsaugos nuo saulės priemones naudoti ne tik paplūdimyje ar gamtoje, bet ir laiką leidžiant mieste.
Klaidinga manyti, kad jei skaičius yra labai didelis, tai oda neparuduos. Tikrai taip nenutiks, įdegsite bet kokiu atveju.
Kaip gauti vitamino D?
Pastaruoju metu itin daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje gyvenantiems žmonėms itin trūksta vitamino D, kurio daugiausia gauname iš saulės. Atrodytų, vasara puikus metas aprūpinti organizmą taip trūkstamu vitaminu. Tačiau jei būsime saulėje nepasitepę odos apsauginiu kremu, galime jai pakenkti, o jei naudosime apsaugą – negausime taip reikiamo vitamino D. Kaip elgtis?
„Visuomet sakau, kad bet kurioje situacijoje yra reikalingas saikas ir sveikas protas. Taip ir šioje. Yra tyrimų, teigiančių, kad daugumai žmonių užtenka saulėje pabūti apie 15 minučių, kad organizmas būtų aprūpintas vitaminu D. Žinoma, kad saugiausia tai daryti, kai saulė nėra pati aktyviausia: anksti ryte arba vakare. Vitamino D kiekį galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą. Nustačius trūkumą rekomenduojama vartoti specialius preparatus, į mitybos racioną įtraukti produktų, turinčių šio vitamino“, – pataria vaistininkė J.Juknevičienė.
