Žvilgsnis atgal
Iki pat moderniųjų laikų mada buvo stipriai sukaustyta aprangos taisyklių. Nuo antikos iki nailono išradimo turtą ir prabangą žmonės demonstravo dėvimos medžiagos metrais. Pasijoniuose skęstanti dama buvo laikoma nepaprastai turtinga. Tačiau nesibaigiantys audinio sluoksniai buvo itin nepatogūs vaikščioti.
Tik įsivaizduokite, kokia negarbė nusiridenti nuo laiptų gerbiamų svečių akivaizdoje! Todėl imta gudrauti: po sukniomis įtaisyti didžiuliai metalo rėmai, suteikę sijonui varpo apvalumą. Nors kojos nebesipainiojo tarp klosčių, geležies svoris neteikė didelio komforto. Tikru išsigelbėjimu tapo krinolino rėmas – juostele sutvirtinti metaliniai ar ašutiniai lankai, ant kurių užtempiamas audinys.
Ši konstrukcija ponioms leido sėdėti ar paprasčiausiai praeiti pro duris, lankus suėmus ir pavertus vertikaliai. Tą padaryti su suvirintos geležies narvu ant klubų buvo paprasčiausiai neįmanoma.
Baigiantis XIX amžiui, į madą atėjo turniūras – metalinis rėmelis arba speciali pagalvėlė, dedama po suknele žemiau juosmens, kad iš nugaros šiek tiek kilstelėtų sijoną. Šiuo laikotarpiu apranga darėsi elegantiškesnė, tačiau vis dar varžanti judėjimo laisvę.
XX-ojo amžiaus mada
XX a. – laikas, kada aprangos suvokimas apsivertė 180 laipsnių. Šiuo laikotarpiu drabužiai keitėsi kaip niekada greitai, įgaudami naujų, iki tol nematytų formų. Praėjusiame amžiuje buvo sukurti sijonų modeliai, kurių įtaka stipriai juntama ir šių dienų madai.
Taip pat skaitykite: Romos aukštosios mados savaitė: nuotaka be nuometo, be liemenėlės ir be kelnaičių
Trečiasis dešimtmetis. Mados pasaulyje vyksta radikalių pokyčių. Žemę siekiančius sijonus keičia šiek tiek žemiau kelių krintančios jų klostės. Nelieka drabužių, išryškinančių itin moterišką smėlio laikrodžio figūrą ir pabrėžiančių klubus. Grožis ima reikšti laisvę elgtis taip, kaip norisi moteriai.
Ji pamažu tampa nepriklausoma ir savarankiška. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo klostuoti sijonai iš laisvai krintančios medžiagos. Lengvumo efektui išgauti audinys kirptas nuožulniu 45 laipsnių kampu. Vyravo prabangios, puošnios medžiagos: šilkas ir kiti rytietiški audiniai, puošti blizgiomis detalėmis ir drapiruotėmis. Trečiasis dešimtmetis – tai ikona tapusios Coco Chanel mažos juodos suknelės laikas.
Ketvirtasis dešimtmetis. Berniukišką, laisvę simbolizuojantį įvaizdį keičia kukli moteriškumą pabrėžianti elegancija. Kilus Didžiajai depresijai (sunkiausiai pasaulinei ekonomikos krizei), svarbą prarado prabangios medžiagos ir blizgesys, neliko laisvai krintančių klosčių. Apdarai siūti taip, kad pritiktų figūrai neeikvojant papildomų medžiagos metrų, todėl drabužį turėjo papildyti kūnas.
Taip formavosi sveikos ir atletiškos moters įvaizdis. Išpopuliarėjo glotnūs, iki pusės blauzdų netrukdantys judėti sijonai, siuvami iš naujų medžiagų – nailono ar viskozės. Išliko populiarūs klostuoti drabužiai. Tai buvo pigus ir praktiškas pasirinkimas. Be to, atsirado galimybė audinį dažyti, todėl apdarai ėmė mirgėti įvairiais naujais raštais, pagyvinusiais kasdienę aprangą.
