Sijono metamorfozės: kaip per amžius kito šis moteriško stiliaus elementas

Kokia moteris be sijono? Šį drabužį tikrai kiekviena yra segėjusi bent kartą. O koks jis turėtų būti? Anksčiau tinkama linkme nukreipdavo mada, bet šiandien mes pačios kuriame savo stilių!
Mergina su gėlėtu sijonu
Mergina su gėlėtu sijonu / „Fotolia“ nuotr.

Žvilgsnis atgal

Iki pat moderniųjų laikų mada buvo stipriai sukaustyta aprangos taisyklių. Nuo antikos iki nailono išradimo turtą ir prabangą žmonės demonstravo dėvimos medžiagos metrais. Pasijoniuose skęstanti dama buvo laikoma nepaprastai turtinga. Tačiau nesibaigiantys audinio sluoksniai buvo itin nepatogūs vaikščioti.

Tik įsivaizduokite, kokia negarbė nusiridenti nuo laiptų gerbiamų svečių akivaizdoje! Todėl imta gudrauti: po sukniomis įtaisyti didžiuliai metalo rėmai, suteikę sijonui varpo apvalumą. Nors kojos nebesipainiojo tarp klosčių, geležies svoris neteikė didelio komforto. Tikru išsigelbėjimu tapo krinolino rėmas – juostele sutvirtinti metaliniai ar ašutiniai lankai, ant kurių užtempiamas audinys.

wikimedia.org nuotr./Suknelė su krinolino rėmu
wikimedia.org nuotr./Suknelė su krinolino rėmu

Ši konstrukcija ponioms leido sėdėti ar paprasčiausiai praeiti pro duris, lankus suėmus ir pavertus vertikaliai. Tą padaryti su suvirintos geležies narvu ant klubų buvo paprasčiausiai neįmanoma.

Baigiantis XIX amžiui, į madą atėjo turniūras – metalinis rėmelis arba speciali pagalvėlė, dedama po suknele žemiau juosmens, kad iš nugaros šiek tiek kilstelėtų sijoną. Šiuo laikotarpiu apranga darėsi elegantiškesnė, tačiau vis dar varžanti judėjimo laisvę.

wikimedia.org nuotr./Suknelė su turniūru
wikimedia.org nuotr./Suknelė su turniūru

XX-ojo amžiaus mada

XX a. – laikas, kada aprangos suvokimas apsivertė 180 laipsnių. Šiuo laikotarpiu drabužiai keitėsi kaip niekada greitai, įgaudami naujų, iki tol nematytų formų. Praėjusiame amžiuje buvo sukurti sijonų modeliai, kurių įtaka stipriai juntama ir šių dienų madai.

Taip pat skaitykite: Romos aukštosios mados savaitė: nuotaka be nuometo, be liemenėlės ir be kelnaičių

Trečiasis dešimtmetis. Mados pasaulyje vyksta radikalių pokyčių. Žemę siekiančius sijonus keičia šiek tiek žemiau kelių krintančios jų klostės. Nelieka drabužių, išryškinančių itin moterišką smėlio laikrodžio figūrą ir pabrėžiančių klubus. Grožis ima reikšti laisvę elgtis taip, kaip norisi moteriai.

wikimedia.org nuotr./Trečiojo dešimtmečio mada
wikimedia.org nuotr./Trečiojo dešimtmečio mada

Ji pamažu tampa nepriklausoma ir savarankiška. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo klostuoti sijonai iš laisvai krintančios medžiagos. Lengvumo efektui išgauti audinys kirptas nuožulniu 45 laipsnių kampu. Vyravo prabangios, puošnios medžiagos: šilkas ir kiti rytietiški audiniai, puošti blizgiomis detalėmis ir drapiruotėmis. Trečiasis dešimtmetis – tai ikona tapusios Coco Chanel mažos juodos suknelės laikas.

Ketvirtasis dešimtmetis. Berniukišką, laisvę simbolizuojantį įvaizdį keičia kukli moteriškumą pabrėžianti elegancija. Kilus Didžiajai depresijai (sunkiausiai pasaulinei ekonomikos krizei), svarbą prarado prabangios medžiagos ir blizgesys, neliko laisvai krintančių klosčių. Apdarai siūti taip, kad pritiktų figūrai neeikvojant papildomų medžiagos metrų, todėl drabužį turėjo papildyti kūnas.

wikimedia.org nuotr./Ketvirtojo dešimtmečio mada
wikimedia.org nuotr./Ketvirtojo dešimtmečio mada

Taip formavosi sveikos ir atletiškos moters įvaizdis. Išpopuliarėjo glotnūs, iki pusės blauzdų netrukdantys judėti sijonai, siuvami iš naujų medžiagų – nailono ar viskozės. Išliko populiarūs klostuoti drabužiai. Tai buvo pigus ir praktiškas pasirinkimas. Be to, atsirado galimybė audinį dažyti, todėl apdarai ėmė mirgėti įvairiais naujais raštais, pagyvinusiais kasdienę aprangą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis