Penktasis dešimtmetis. Antrojo pasaulinio karo metais moteris privalėjo būti stipri. Tai pabrėžė ir apranga. Išryškėjo pečių linija – pūstas rankoves išstūmė griežtumo suteikę pečių įsiuvai. Moters spintoje įsitvirtino kostiumėlis, dėvėtas tiek oficialiomis progomis, tiek laisvalaikiu. Sijonai išliko siauri, iki kelių, tačiau iš kitų laikotarpių išsiskyrė audinių derinių įvairove.
Karo metu tekstilės pramonė stojo, todėl reikėdavo persiūti senus drabužius. Išlaikyti moteriškumą padėjo peplum modelis – prie švarkelio ar palaidinės liemens siuvamas trumpas ant klubų krintantis sijonėlis. Tik pasibaigus karui, dešimtmečio pabaigoje, vėl atkreiptas dėmesys į madą, lygiagrečiai paklausūs išliko abu – griežtasis ir moteriškasis – stiliai.
Taip pat skaitykite: Ką apie jus atskleidžia mėgstamiausi džinsai?
Šeštasis dešimtmetis. Šiuo metu debiutuoja Christianas Dioras ir jo naujasis įvaizdis (angl. new look), pasižymėjęs suimtu liemeniu ir plačiais sijonais, kuriems naudota daug medžiagos. Tai buvo klasiškos moters atgimimas. Vėl mėgaujamasi prabangiaisiais šilku ir satinu, nors populiarūs išlieka visi audiniai.
Atrodė, kad po karo sunkumų net į aprangą grįžta gyvybingumas ir džiaugsmas: audiniai marginti gėlių motyvais ir taškeliais, po sijonais buvo segimi pūstumo pridėję pasijoniai. Laisvalaikiu žmonės šokdavo svingą, todėl ratu besisukantys spalvingi (ypač mėgti raudoni) sijonai tapo būtinybe. Daug dėmesio skiriama iki tol neplėtotai paauglių madai – pirmą kartą mados istorijoje sijonas pakyla aukščiau kelių!
Septintasis dešimtmetis. Tai didelių pokyčių metas. Raštus beveik išstumia grynos, sodrios visos paletės spalvos. Drabužio akcentu tampa apykaklė ar skarelė, kartais dirželis. Pamėgta naujovė – stambios priekyje siuvamos sagos. Labai išauga sijonų paklausa, juos imta segėti su pačiomis įvairiausiomis palaidinėmis ir megztukais.
Šis drabužis teikė didesnes derinių pasirinkimo galimybes negu suknelė. Svarbu tapo turėti individualų stilių, moters neberibojo aprangos taisyklės. Laisvė atvedė iki tikros trumpų sijonėlių karštinės – kuo trumpesnis, tuo geriau! Tačiau tokio požiūrio laikėsi ne visos dailiosios lyties atstovės, nemaža jų dalis liko ištikimos konservatyvesnei madai.
Aštuntasis dešimtmetis. Prasidėjo hipių era. Drabužiai sumirga gėlėmis, spalvomis ir raštais – viskuo, kas siejosi su gamta ir laisve. Suknelių ir sijonų ilgis taip pat buvo laisvai pasirenkamas, nepriklausomai nuo progos, kuria jais puošiamasi. Vakarinę suknią galėjo pakeisti ir mini sijonėlis.
Elegantiškiausiu pasirinkimu tapo suknelės atvira ar bent labai gilia iškirpte nugaroje, buvo paklausūs šilkiniai audiniai. Drabužiai krito laisvai, turėjo būti patogūs. Išpopuliarėjo megzti apdarai ir įspūdingos apykaklės, o įdomiausiu šio laikotarpio sprendimu laikytinos itin plačios „Palazzo“ kelnės, kurios stovint suglaudus kojas atrodo tarsi ilgas sijonas. Tikras disko muzikos stiliaus perliukas.
