Drabužių gamyba daro milžinišką žalą aplinkai
Pastaraisiais metais vis dažniau prie drabužių galima pamatyti žymę „eko“ arba nurodymą, kad pagaminta iš ekologiškos medvilnės. Nors tai, atrodo, sufleruoja, jog toks aprangos pasirinkimas yra draugiškas gamtai, Milda aiškina, kad realybė yra kiek kitokia.
„Kaip sako atsakingu vartojimu besidomintys žmonės, tvariausi drabužiai yra tie, kuriuos jau turime. Ekologiškos medvilnės marškinėliai nebus draugiški aplinkai, jei juos nešiosime tik 7 kartus – skaičiuojama, kad tiek vidutiniškai dėvimas vienas drabužis, – teigia M.Paukštė. – Kiekvienam drabužiui pagaminti reikia išteklių, darbo jėgos, įrangos, transportavimo. Be to, svarbu sutvarkyti tekstilės atliekas, kurių neišvengiamai lieka.
Ekologiškos medvilnės ar „eko“ ženklu pažymėtuose drabužiuose dažniausiai kalbama apie vieną etapą – pavyzdžiui, medvilnė auginta nenaudojant pesticidų. Vis dėlto yra ir kitų žingsnių, kai gaminamas drabužis – tarkime, transportavimas. Jeigu jis sukurtas Kinijoje ar Indijoje, pagalvokite, kad drabužis turėjo ilgą kelią iki jūsų spintos.“
Milda priduria, kad ekologiškos medvilnės drabužiai savaime neužtikrina, kad jūs elgiatės ekologiškai – pirmiausia, anot jos, yra neatsakinga toliau pirkti drabužius, jei spintoje yra jų perteklius.
„Tvarumas tekstilės klausimu prasideda nuo to, kad tiesiog reikia mažiau vartoti“, – sako M.Paukštė.
Ekologiškos medvilnės marškinėliai nebus draugiški aplinkai, jei juos nešiosime tik 7 kartus.
Kaip teigia Milda, didžiuliais kiekiais gaminami drabužiai daro milžinišką žalą aplinkai. Pasak jos, jų gaminama per daug – gamintojai tikisi, kad drabužius nupirks, nors tokio poreikio nėra.
„Drabužių gamyboje užsakoma daugiau tam, kad būtų kuo mažesnė kaina. Sistema yra taip išbalansuota, kad didelės įmonės nemato bėdos, kad dalis gaminių nebus parduota. Taip nauji drabužiai tampa atliekomis, kurias reikia sutvarkyti – o šis procentas šiandien yra labai mažas.
