„BENU vaistinės“ užsakymu atlikto „Norstat LT“ tyrimo duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kenčiantys nuo alerginių odos reakcijų. Gydytoja alergologė Laura Malinauskienė pastebi, kad bene dažniausiai gyventojus vargina kontaktinė dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas. Šios alergijos atsiranda dėl odos kontakto su galinčia sukelti alergiją medžiaga. Paraudimą, niežėjimą, bėrimus ir kitus odos pažeidimus gali sukelti gyvūnų kailis ar išskyros, augalai, papuošaluose naudojami metalai ir, žinoma, kosmetika.
Koncentruoti aliejai – ne kiekvienai odai
Europos Sąjungos šalyse parduodamoje kosmetikoje esančios medžiagos yra griežtai reglamentuojamos. Vis dėlto, pasak L.Malinauskienės, alergijos kyla ne dėl to, kad produktas ar medžiaga yra kenksmingi – tai gali būti ir išskirtinė individualaus organizmo reakcija.
„Ypatingą dėmesį kosmetikos sudėčiai turėtų skirti įvairiomis odos ligomis sergantys gyventojai. Veido raudonį paūminti gali pernelyg riebi kosmetika, odos būklę blogina ir komedogeninės, odos poras kemšančios, medžiagos. Svarbu atsiminti, kad tokį poveikį gali sukelti tiek dirbtinės cheminės medžiagos, tiek natūralūs ingredientai, pavyzdžiui, kokosų aliejus“, – įspėjo L.Malinauskienė.
Gydytoja alergologė pridūrė, kad nors natūralioje kosmetikoje sintetinių alergizuojančių medžiagų gali būti mažiau, joje esantys koncentruoti aliejai tinka ne visų tipų odai, o per didelis jų kiekis gali paskatinti alerginį kontaktinį dermatitą. Tokia kosmetika greičiau genda, todėl pasenusios priemonės naudojimas taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Bijo parabenų
Vis daugiau žmonių analizuoja maisto ir kosmetikos produktų sudėtį. Tyrimo duomenimis, net 75,6 proc. gyventojų, pirkdami kosmetiką, skaito produktų etiketes. Nors maisto ingredientai ir alergenai yra gerai žinomi, kosmetikos sudėtį suprasti sunkiau.
Kosmetikos priemonės sudedamosios dalys yra rašomos jų kiekio mažėjimo tvarka. Gydytoja pataria drąsiau tartis su specialistais, ypač jei kosmetika įsigyjama vaistinėse, kur gali patarti farmacinį išsilavinimą turintys vaistininkai, ir atsiminti, kad dažniausiai alergines reakcijas sukelia kvapiosios medžiagos ir konservantai.
„Apie parabenus žmonės klausia dažnai, tačiau alergijos požiūriu tai vieni saugiausių konservantų. Įsidėmėti reikėtų kito konservanto – metilizotiazolinono – pavadinimą. Alergija jam sparčiai auga. Jautrią odą turintiems žmonėms reikėtų vengti ir putojimą sukeliančių medžiagų, žymimų DEA ir TEA, Laureth Sulfate pavadinimais. Dažniausiai jų galima rasti šampūnuose, muiluose ir dušo želėje“, – teigė L.Malinauskienė.
Vengti kvapiųjų medžiagų
L.Malinauskienė pastebi, kad kvapiosios medžiagos iš tiesų yra vienas dažniausių alergenų. Jau keleri metai Europos Sąjungoje privaloma žymėti 24 dažniausiai alergiją sukeliančias kvapiąsias medžiagas.
„Jeigu Lietuvoje rasite priemones, ant kurių parašyta parfum arba fragrance, vadinasi, toje kosmetikoje pagrindinių alergizuojančių kvapniųjų sudedamųjų dalių nėra. Tiesa, kai kurios kvapiosios medžiagos turi ir konservuojamųjų savybių, todėl gali būti naudojamos ir bekvapiuose produktuose“, – įspėjo L.Malinauskienė.
Pasak vaistininkės Mildos Darulienės, patys gyventojai vis labiau domisi kosmetikos sudedamosiomis dalimis – dažniau teiraujasi apie alergizuojančias, kvapiąsias medžiagas, įspėja, jei turi jautresnę odą.
„Renkantis kosmetiką vaistinėje, vertėtų nepamiršti pasakyti vaistininkui, jei kamuoja alergijos, odos ligos. Prieš patardami bandome išsiaiškinti, kas galėjo sukelti alerginę reakciją – kosmetika, buitinė chemija, maistas ar net vaistai – ir identifikuoti sudedamąsias dalis, kurių konkrečiam žmogui ir reikėtų vengti kosmetikos priemonėse“, – teigė specialistė.
Kaip pasitikrinti?
Jeigu ketinate pradėti naudoti naują kosmetikos priemonę arba jūsų oda yra itin jautri, verta atlikti priemonės netoleravimo testą – vaistinėje paprašykite kosmetikos produkto mėginėlio ir du kartus per dieną, dvi dienas iš eilės tepkite vidinį alkūnės linkį.
Nepastebėjus nemalonių pojūčių tokią priemonę galima naudoti. Vis dėlto odos alergija gali pasireikšti ir dėl ilgą laiką naudojamos kosmetikos.
„Jeigu pastebite odos alergijos požymių, reikia kuo skubiau nuplauti priemonę. Kontaktinis dermatitas pažeidžia odą, sutrikdo jos natūralias apsaugines funkcijas. Jas reikia kuo skubiau atkurti. Tam tinkama indiferentinė, drėkinamųjų ir vėsinamųjų savybių turinti dermakosmetika, kurioje naudojamos medžiagos yra žinomos kaip rečiausiai sukeliančios alergiją“, – sakė alergologė L.Malinauskienė.
Šio tipo priemonėms gaminti naudojami odai tinkami riebalai, jų sudėtyje būna daugiau vandens, dažniausiai nenaudojama kvapiųjų medžiagų. Tokia kosmetika saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio ir mažina infekcijos pavojų.
Vaistininkės M.Darulienės teigimu, gydomaisiais, raminamaisiais kremais ir nereceptiniais antihistamininiais vaistais galima išspręsti didelę dalį odos alergijų. Specialistė tiek normalią, tiek jautrią odą turintiems gyventojams pataria ieškoti priemonių, kuriose yra kuo mažesnis sudedamųjų medžiagų kiekis, ir primena atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodytą galiojimo terminą po to, kai pakuotė atidaroma. Pasibaigusio galiojimo termino priemonės naudoti nerekomenduojama.
