Nikė Kotryna Kvedarauskaitė
Mergina šiais metais baigė mados dizaino studijas Vilniaus Dizaino Kolegijoje. Gautos „Erasmus“ stipendijos dėka, išvyko ir praktiką atliko Londone, Felder Felder mados namuose, dirbdama čia turėjo galimybę sudalyvauti Londono mados savaitėje.
„This shopping trip of life“ – kolekcija, įkvėpta šiandieninių vartojimo įpročių. Kolekcijoje galima įžvelgti ironišką požiūrį į susiformavusią vartojimo kultūrą bei asmenį esantį jos epicentru. Kolekcijos idėja – ironiškai pavaizduoti vartotojo norą turėti ir pirkti naujas prekes kiekvieną sezoną, net jeigu jam jų nereikia, o taip pat atkreipti dėmesį į mados industrijos siekį patenkinti vartotojo norus, pristatant vis daugiau kolekcijų, kurios supanašėja tarpusavyje, siekiant atitikti tendencijas ir taip pritraukti vis daugiau pirkėjų.
Eksperimentinės kolekcijos modeliai — ilgų siluetų, kontrastingų audinių bei siuvinėjimų samplaika. Sunkių bei lengvų audinių jungimu tarpusavyje norima pavaizduoti vartotojo siekį viską turėti vienu metu net jeigu tai nėra būtina ar funkcionalu“.
Vaida Januškevičiūtė
Vaida Januškevičiūtė yra įgijusi kostiumo dizaino magistro laipsnį Vilniaus Dailės Akademijoje.
„Injekcijos“ finalui V.Januškevičiūtė pristato kolekciją „Boredom“. XX. 6-asis dešimtmetis daugiabučių statybų pradžia. Lietuvoje pradeda veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija, kuri buvo jaučiama architektūroje, mene ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau tarp blokinių daugiabučių kompleksų, monotoniško darbo kolūkiuose, fabrikuose ar laikraščiuose ir žurnaluose užfiksuotų dirbančių žmonių veidų „vėrėsi“ egzistencinė tuštuma: inercija ir stingulys įveikia autentišką pasaulio pažinimą, atrofuoja pojūčius ir mąstymo galias (T. Vaiseta, Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984m.). Tačiau meninėse juodai baltose R. Požerskio, A. Kunčiaus ar A.Sutkaus fotografijose įamžintas skurdas, pagyvenę žmonės, kaimo gyvenimas turi savotiško neartikuliuoto žavesio. O renkamos istorijos apie sovietmečiu perdarinėjamus ir persiuvamus drabužius, lopymus ir
adymus „nuoboduliui“ ir skurdui suteikia estetinę vertę.
Isabell Neumayer ir Alicia Richter (Vokietija)
Abi merginos yra įgiję magistro laipsnį Hanoverio medijų ir dizaino universitete.
Lapkričio 24 d. „Nacionalinėje dailės galerijoje“ duetas pristatys kolekciją „There is no normality“. Tai – unisex kolekcija, kuri klausia: kas tai yra normalu? „Mūsų visuomenėje žmonių elgesys rūšiuojamas į normalų ir nenormalų. Jei norime patikti kitiems, turime elgtis pagal elgesio normas. Kurdamos kolekciją galvojome apie žmones, kurie turi užspausti savo jausmus vien iš baimės, kad patektų į normalių kategoriją ir nebūtų išstumti iš visuomenės. Pavyzdžiui, žmonės sergantys šizofrenija, ir norėdami būti pripažinta visuomenės dalimi, turi stengtis elgtis „normaliai“, nors jiems tai fiziškai ir psichologiškai padaryti sunku ar net neįmanoma. Į savo kolekciją stengėmės perkelti šizofrenija sergančių žmonių jausmus, kaip jie jaučiasi būdami „nenormalūs“ tarp juos supančių žmonių. Šie jausmai perteikiama drabužių pagalba: modeliai, ribojantys judesius; modeliai, įgalinantys apsisaugoti, gintis. Naudojome simetriškus ir asimetriškus siluetus, minkštus ir šiurkščius audinius, siekdami parodyti kontrastą“.
Qnarik Javadian (Rusija)
Armėnų tautybės Qnarik yra baigusi mados dizainą Sankt Peterburgo techologijų ir dizaino universitete.
Jos kolekcija „Syllable Sa“ įkvėpta 1920-1930-ųjų konstrukcionizmo ir tradicinio japonų Noh teatro. Kolekcijoje stengiamasi perteikti asmens dvylipumą tarp jo egzistencijos viduje ir išoriniame pasaulyje.
