Iš parodos ką tik grįžusi lietuviškos natūralios ir ekologiškos kosmetikos „Uoga Uoga“ kūrėja Lena Sokolovska džiaugiasi, kad kurdama lietuvišką produkciją ji pataiko į vyraujančias pasaulines natūralistų tendencijas ir kartu pastebi, kad lietuviai kol kas, palyginti su europiečiais, daugeliui naudojamų priemonių kelia didesnius patogumo nei sveikumo reikalavimus.
Natūralių dezodorantų bumas
„Parodoje dalyvaujame ne pirmus metus, kas kartą gali pajusti, kad natūralumo ieškančius žmones vienija kokia nors tendencija. Šiais metais labai daug lankytojų domėjosi natūraliais dezodorantais, o parodos dalyviai pristatė daugybę naujienų šioje srityje.
Žmonės ypač akcentavo, kad nori naudoti dezodorantus be aliuminio druskos, kuri įprastai naudojama tokiose priemonėse. Natūralios kosmetikos gamintojai šiais metais pateikė daug įvairių variacijų – nuo pieštukinių iki tepamų lyg kremas, bet būtent natūralios sudėties dezodorantų“, – pasakoja kosmetikos kūrėja.
Moteris pastebi, kad Lietuvoje kol kas dar tik pavieniai žmonės domisi ir nori natūralus dezodoranto. Pasitaiko, kad įsigiję jį kai kurie nusivilia, jiems užkliūva jo konsistencija arba per trumpas poveikio laikas. O parodoje apsilankę natūralistai iš visos Europos nesibodi ir ranka tepamų priemonių. Svarbiausia jiems – žinoti, kad priemonė nekemša prakaito liaukų ir nedaro jiems žalos.
Žmonės nori naudoti dezodorantus be aliuminio druskos, kuri įprastai naudojama tokiose priemonėse.
„Daugelis maišo dezodorantus su antiperspirantais ir ne iki galo žino, kaip jie veikia. Iš principo mūsų prakaitas yra bekvapis, kvapą jis įgauna tada, kai drėgnoje terpėje pradeda daugintis ant odos esančios bakterijos, o pažastyse ta terpė susidaro labai greitai ir lengvai. Antiperspirantuose esanti aliuminio druska neleidžia prakaitui išsiskirti, todėl kemša prakaito liaukas, kurios natūraliai turi būti atviros prakaitui pasišalinti. Pasaulyje keliamos prielaidos, kad tai gali sukelti vėžinius susirgimus.
Natūralus dezodorantas dezinfekuoja ir žudo ant odos esančias bakterijas, jo eteriniai aliejai kvėpina odą, sudėtyje esantis molis arba mirantos milteliai šiek tiek absorbuoja drėgmę, bet tai daro išorėje. Šiais metais daugelis gamintojų jau daug drąsiau naudojo dezodorantuose ir sodą, kurios anksčiau kai kurie vengė, nors ji nedaro nieko bloga, o kaip tik padidina odos pH. Be abejo, natūralų dezodorantą jums teks teptis dažniau nei sintetinį antiperspirantą, kurio aliuminio druska prakaitą „užrakins“ ilgam“, – aiškina L.Sokolovska.
Mineralinė kosmetika – alternatyva jautriems ir alergiškiems
Jau kelerius metus nerimsta ir mineralinės dekoratyvinės kosmetikos poreikis. Jos kūrėjai vis daugiau įprastų priemonių adaptuoja sukurdami natūralią jų sudėtį, o natūralistai jai kelia vis didesnius reikalavimus.
„Mineralinės pudros, šešėliai, lūpų dažai, blizgiai labai domina turinčius jautrią ar net alergišką odą, nes gaminant šią kosmetiką nenaudojami jokie konservantai, kvapikliai, spalvos išgaunamos iš trintų mineralų, kitos sudedamosios dalys taip pat yra natūralios kilmės. Iš tiesų mineralinėje kosmetikoje galima išgauti nuostabias dekoratyvinės kosmetikos spalvas, kokybiškos pigmentacijos šešėlius, kurie niekuo nenusileidžia sintetiniams.
Labiausiai mes, natūralios kosmetikos gamintojai, vargstame mėgindami atrasti tą formulę ir sudedamųjų dalių santykį, kuris paverstų natūralią kosmetiką atsparesnę drėgmei, pavyzdžiui, ašaroms, prakaitui. Šiais metais kiek patyrėme pačios ir kalbėjome su kitais dalyviais, vandeniui atsparių priemonių teiravosi kone kas antras. Jas sukurti nėra paprasta, bet mes visi stengiamės!“ – juokėsi kosmetikos kūrėja.
L.Sokolovska pastebi, kad iš dekoratyvinės kosmetikos daugiausia dėmesio sulaukė akių ryškinimo priemonės – natūralūs akių kontūro dažai.
„Parodoje, be abejo, daugiausia lankėsi vokietės, bet ne tik jos. Sutikome labai daug italių, o joms didelį įspūdį darė natūralūs akių kontūro dažai. Jautėsi, kad artėja pavasaris, visos ieškojo ne tik tradicinių juodų, rudų, bet ir bronzinių, baltų, kitų spalvų. Kolegos gamintojai jau yra sukūrę indiško tipo kajalus – išsukamus storus lyg lūpų dažai akių kontūro dažus. Svarstome, gal tokius reikėtų sukurti ir lietuvaitėms“, – atskleidė moteris.
Kremų sudėtyje – retos uogos
Aplankiusi kitus gamintojų stendus L.Sokolovska pastebėjo, kad šiais metais daugelis savo kosmetiką nusprendė papildyti retomis uogomis.
„Buvo granatų metai, o šiais vyrauja uogos. Mums tai glosto širdį, nes mes uogas naudojame nuo pat pradžių. Labai madingos spanguolės, kurias naudojame ir mes. Taip pat mane itin sudomino priemonės su arktinėmis tekšėmis – jos pasižymi antioksidaciniu poveikiu, odą jauninančiomis savybėmis. Kitos retos – šeivamedžio uogos, jose gausu odai svarbių flavonoidų ir vitamino A, kuris taip pat reikalingas kovojant su raukšlėmis ir gerinant odos kokybę“, – pasakojo lietuviškos kosmetikos kūrėja.
