Jos nuostabios įkypos žalios akys, į kurias įkritau po kelių jos ironiškų pastabų apie mano „iš tėvo pasiskolintą švarkelį“, jos nuolatinis garsus juokas. Ir ne todėl, kad po mūsų aistringai šiurkštaus nuotykio ji tiesiog prapuolė. Kaip sako populiarūs rašytojai, mėgstantys paprastas idiomas, dingo kaip į vandenį.
Aš jos laukiau kažkokiame senamiesčio kambariuke, į kurį ji mane atsivedė. Gulinėjau ant didžiulio čiužinio, kur ką tik mes buvom dviese. Ką tik pabudau ir tik dabar pamačiau daugybę visokių rytietiškų statulėlių ir amuletų.
Pratupėjau iki pat vakaro. Tikėjausi sulaukt kažko, kas pasakys, kas ji ir kur ją rast. Paskui, savo gėdai, naršiau po stalčius, ieškodamas kokio dokumento...
Galų gale, iškankintas troškulio, patraukiau į miestelį.
Galų gale, iškankintas troškulio, patraukiau į miestelį. Nors draugai ir nuostabus vasaros oras apmalšino beaugantį liūdesį, visa ta vasara jau buvo kitokia. Retkarčiais ji vis pasirodydavo mano vaizduotėje ir keliskart net supainiojau su kitomis, einančiomis gatve ar sėdinčiomis kur kavinėje. Net po dvidešimties metų išliko visiškai ryškus vaizdas tos stebuklingos akimirkos, kada žiūrėdami vienas į kitą atsikratėm džinsų, diržų, palaidinių, kada pasidavė paskutinė sagutė, aš pasilenkiau link jos švytinčių naktyje krūtų... Į mane žvelgė kaukolė su iš akiduobės lendančia kobra.
Į mane žvelgė kaukolė su iš akiduobės lendančia kobra.
Akimirkai tai mane sustabdė, aš pažvelgiau jai į akis, o ji šypsojosi, supratusi mano nuostabą ir stumtelėjus parvertė tiesiai ant grindų pakloto čiužinio... Išties ši šiurpoka labiau kokiam baikeriui tinkanti tatuiruotė po šiltomis marmurinėmis krūtimis brėkštančio ryto šviesoje suteikė niekada paskui jau nebepatirtą pojūtį... Galbūt tokia ir buvo tos tatuiruotės paskirtis?
Ir štai dabar mano keturiolikmetė dukra taip pat užsimanė tatuiruotės.
Ir štai dabar mano keturiolikmetė dukra taip pat užsimanė tatuiruotės. Aš tuo metu skaičiau knygą ir girdėjau iš virtuvės sklindantį barnį. Žmona, žinoma, buvo prieš. O aš griuvau į prisiminimus, iš kurių mane pažadino „Nu tu įsivaizduoji!“. Virš savęs pamačiau piktą žmonos veidą.
Konfliktas buvo išspręstas taikiai – mat tatuiruotė, kaip paaiškėjo, turėjo būti kažkur ant čiurnos, vaizdelis irgi priimtinas – delfiniukas. Todėl visi nurimo, o aš nusprendžiau pasidomėti, ką vis dėlto reiškė ta kaukolė su kobra po nepamirštamai švytinčia išnykusios merginos krūtimi.
Pirma informacijos dozė nenuvylė. Kaukolė simbolizavo mirtį, irimą, žemiškų džiaugsmų pabaigą.
Tarsi nuoroda, kad gyvenimas trumpas, tad negaišk laiko. Vaizduotė pradėjo kurti scenarijus – mergina sirgo nepagydoma liga ir supratus, koks aš žavingas, nenorėdama suteikti skausmo nei man, nei sau, pabėgo. Pagavau save besišypsantį nuo tokio siužeto a la Françoise Sagan.
Toliau buvo dar įdomiau – kaukoles įprastai tatuiruojasi žmonės, mėgstantys rizikuoti. Jos jiems primena laikinumą ir mirtį, kuri gali užklupti bet kada. Užtenka prisiminti piratus, kurie dabar kelia šypseną ir asocijuojasi su žavingai besimaivančiu Johnny Deppu. Bet kadaise anie buvo tikri anarchistiški siaubūnai.
Kaukolės tatuiruotė taip pat yra laiko, kuris viską sunaikina ir numarina, simbolis. Pasirodo, jis gali būti ir pasiaukojimo simbolis.
Jis gali būti ir pasiaukojimo simbolis.
Ši prasmė atkeliauja iš ankstyvosios krikščionybės gelmių. Legenda sako, kad po kankinančios mirties ant kryžiaus Jėzaus, Dievo sūnaus, kraujas tekėjo per kryžių į žemę ir nuplovė Adomo, pirmojo žmogaus, kaukolę. Taigi per savo mirtį Jėzus išpirko pirminę Adomo ir Ievos nuodėmę. Todėl visos nukryžiavimo piktogramos po kryžiumi vaizduoja kaukolę su sukryžiuotais kaulais – Adomo kapą. Čia jau gražiausios mano gyvenime vienos nakties meilės istorija niekaip neįsipaišė.
Galima būtų spekuliuoti Carpe Diem filosofija, bet kažkaip banaloka. Kai kurios budistų sektos naudoja žmonių kaukolę kaip amuletą, nuolat primenantį, kad gyvenimas yra šventas. Senovės keltai, klaidžioję beveik po visą Europą, tikėjo, kad kaukolė saugo nemirtingą žmogaus sielą. Todėl saugojo savo šlovingų protėvių ir drąsių karių kaukoles ir su jomis elgėsi ypač atsargiai. Buvo tikima, kad kaukolės turėjimas suteikia orumo ir jėgos.
Visi šie paaiškinimai buvo įdomūs, tačiau kažkaip nelipo prie tos nakties merginos paveikslo.
Visi šie paaiškinimai buvo įdomūs, tačiau kažkaip nelipo prie tos nakties merginos paveikslo. Ir štai pasirodo, kad kaukolė gali simbolizuoti ne tik mirtį, bet ir nemirtingumą. Jei tatuiruotėje pavaizduota kaukolė su gyvate, išlendančia iš akiduobės, – tai simbolizuoja nemirtingumą, išmintį ir kad mūsų žinios bei patirtis lieka žemėje po mūsų mirties.
Na, ir ką? Smagu.
Įdomu, kaip viskas būtų susiklostę, jei ne nepažįstamosios netipiškas požiūris į santykius? Gal prisiskaitė kokių romanų? O greičiausiai turėjo vaikiną ir jautėsi nesmagiai, kaip ir visi mes atlikę ką nors smagaus, bet nelabai legalaus...
Bėgo sau atgal namo su kokiu nors tipiniu pasiteisinimu, kad buvo pas draugę. Kas ne visai ir melas. Kur ji dabar? Su keturiais vaikais ir vos pabalusia oda po krūtimi, kur anksčiau buvo paslaptinga šiurpoka tatuiruotė? O gal ji buvo kelintos kartos vagilė, nes kriminaliniame pasaulyje tokia tatuiruotė reiškia priklausomybę ilgapirščių luomui? Ir mylėjomės mes visai ne jos draugės, o išvis neaišku kieno bute... Tai būtų istorija, jei šeimininkai grįžę būtų, aš ten sau gulinėju.
Bet trinktelėjo durys ir grįžau į realybę.
Bet trinktelėjo durys ir grįžau į realybę.
Dukra... Delfiniukai... Delfinai nuo seniausių laikų mėgavosi ypatinga ir nesikeičiančia žmonių meile. Juos gerbė, mylėjo ir jais žavėjosi. Šie protingi ir gražūs gyvūnai savo elgesiu ir gyvenimo būdu pelnė tobulų žinduolių titulą. Delfinų tatuiruotės reikšmė šiek tiek skiriasi, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, tačiau visada išlieka tik teigiama, vienodai tinkama tiek vyrams, tiek moterims.
Senovės graikai ir romėnai tikėjo, kad būtent delfinai palydėjo mirusių žmonių sielas į kitą pasaulį. Be to, graikų mitologijoje delfinai dažnai yra siejami su meile ir erotika. Galbūt todėl, kad delfinai yra vieninteliai gyvūnai pasaulyje, išskyrus žmones, kurie mylisi dėl malonumo.
Pala, pala... Kaipgi čia. Jai tik keturiolika metų... Kokia erotika? Kokie malonumai? Kokie dar prisiminimai apie kaukoles! Su tomis tatuiruotėmis – nieko nebus! Einu aiškintis.
