Netikėtas gyvenimo posūkis
Jau 5 metus tatuiruočių verslu užsiimanti mergina pasakoja, kad nors tatuiruotės ją žavėjo jau seniai, planų tapti jų meistre niekada neturėjo. Benita paimti adatos į rankas nedrįso dėl to, jog tai jai paprasčiausiai atrodė per sunku.
„Tatuiruotes išmokti daryti man atrodė per daug sudėtinga ir labai jau egzotiška profesija iš esmės, todėl net neleidau sau apie tai svajoti“, – aiškina mergina.
Vis dėlto paskatinta draugų ir atsiradus galimybei, ji nutarė išbandyti savo jėgas. Tačiau, pasak meistrės, tam, kad žengtų pirmuosius žingsnius, jai reikėjo didelio nusiteikimo.
„O taip buvo todėl, kad nemažai žmonių iš aplinkos sakė, kad geriau nereikia, nedaryk, dar nepavyks, bankrutuosi ir panašiai. Galbūt tai ir sukėlė dar didesnį norą sukurti sėkmingą tatuiruočių saloną“, – savo patirtimi dalinasi Benita.
Taigi sukaupusi visas jėgas ir gavusi motyvacijos dozę iš draugės, Benita pradėjo salono įkūrimo darbus, kurie vyko sklandžiai. Dėl to meistrė dėkoja tiek savo komandai, tiek likimui, jog šis jai nepagailėjo talentingų žmonių derinio.
Skubėti neverta
Tatuiruočių meistrė pastebi, kad Lietuvoje tatuiruotės apskritai nėra toks jau senas reiškinys, tik dabar galimybių išsitatuiruoti kūną daugiau, taip pat žmonių požiūris pasikeitė.
„Įvyko šioks toks perversmas, kai žmonės pamatė, kad tai nėra taip jau baisu ar sudėtinga, vis daugiau užsimanė pabandyti. O kai jau vieną pasidarai, sunku susilaikyti nuo sekančios“, – įžvelgia mergina ir teigia, kad vieni nori tatuiruočių apimti bandos jausmo, kiti vaikosi madų, o treti tiesiog išreiškia save. Anot Benitos, būtent tatuiruotės žmogui leidžia pasijausti išskirtiniam ir ypatingam.
„Redhill“ studijos įkūrėja įspėja, kad tatuiruotei pirmiausia reikia pribręsti ir gana aiškiai žinoti, kas patinka ir kaip norisi pažymėti savo kūną.
„Rinkdamiesi meistrą neskubėkite, nes, visų pirma, jums turi patikti jo stilius ir darbai apskritai“, – nurodo Benita.
Kaip ji pati sako, jeigu meistro darbai atrodo artimi, tuomet šansų, jog jo padaryta tatuiruotė jums nepatiks, mažesni. Visgi, renkantis piešinį, reikėtų nestokoti kūrybiškumo, nes susikurta individuali idėja bus asmeniška, mados praeis, o tatuiruotės liks.
Meistrė tikina, kad jeigu žmonės užsimano tatuiruotės, jie dažniausiai nori pasirodyti išskirtiniai, išsireikšti. Tokio pobūdžio asmenys, jos pastebėjimu, neretai turi stiprią asmenybę ir nori ją atskleisti, todėl jiems ir svarbu, kad piešinys tą atspindėtų.
„Yra posakis, kad apie žmogų gali spręsti iš jo batų, tačiau aš pasakyčiau, kad tatuiruotės – ne ką mažesnis rodiklis“, – lygina Benita.
Apie žmogų gali spręsti iš jo batų, tačiau tatuiruotės – ne ką mažesnis rodiklis.
Kas populiariausia ir ką rinktis
Tad kas gi labiausiai domina žmones? Meistrės pastebėjimu, populiariausios vietos tatuiruotėms išlieka dilbio, riešo bei šonkaulių sritis. Tiek vidinės, tiek išorinės rankų pusės taip pat neužmirštamos. Tarp mėgstamiausių kūno vietų – nugaros dalis ties stuburu ir, žinoma, šlaunys.
Žiūrėdama iš meistro pusės, Benita atskleidžia, kad palankiausios tatuiruotėms yra išorinės pasirinktų vietų pusės (tarkim, rankų, šlaunų), nes jos lengvai pasiekiamos, o oda ten nėra labai jautri ir per daug plona. Jos manymu, šias kūno vietas geriausia rinktis ir klientams – skausmas bus mažesnis ir oda gis lengviau.
Jeigu sumanysite išsitatuiruoti pirštų šonus ar, pavyzdžiui, padus, Benita ragina gerai pasvarstyti.
„Ant jų padarytos tatuiruotės yra linkusios greičiau blukti arba bėgant laikui pasidaryti visiškai nebesuprantamos“, – pataria mergina.
Lietuvių liaudies išmintis byloja: žino ir arklys, kad vilkas žvėris. Pasirodo, kad lietuvių šis plėšrūnas tikrai negąsdina, nes jau kurį laiką tautiečių širdis yra užvaldę būtent vilkai. Tarp populiariausių tatuiruočių pasirinkimų atsiduria vaikų gimimo datos, vardai bei įvairios citatos apie gyvenimą. Rožes su bijūnų žiedų papildymais Benita vadina amžinąja klasika.
Na, o didesnės atskirties tarp vyrų ir moterų pasirinkimų meistrė nemato, nes, anot jos, visi individai yra be galo skirtingi, bet kartu ir panašūs. Tik moteris dažniau domina subtilesnės, smulkesnės bei sentimentalios tatuiruotės, o vyrų pasirinkimai labai įvairūs.
Tatuiruočių meistrė pasakoja, kad kiekviename piešinyje galima surasti gilią reikšmę, tik klausimas, ar visada to reikia.
„Vis dažniau yra renkamasi papuošti savo kūną dėl to, kad tiesiog norisi dekoracijos. Esu girdėjus frazę: jei kūnas – šventovė, kodėl neišdekoravus sienų?” – sako mergina ir ramina, kad tatuiruotis tai, kas patinka, – nieko blogo.
Jei kūnas – šventovė, tai kodėl neišdekoravus sienų?
Ir pasenti nebaisu
Paklausta, kas lieka iš tatuiruočių, kai žmogus pasensta, Benita šmaikštauja ir jokių problemų nemato – sako, kad, kai pasens, žmogus atrodys lygiai taip pat, kaip visi, tik kiek įdomiau. Ji mano, kad realybė nėra tokia, kokią žmonės įsivaizduoja.
Visgi mergina sutinka, jog pasigražinę kūną jaunystėje, vėliau žmonės gali likti nepatenkinti.
„Taip yra todėl, kad anksčiau nebūdavo nei gerų priemonių, nei didelio pasirinkimo piešiniams, todėl ir nebūdavo daug aukštos kokybės tatuiruočių“, – pastebi meistrė.
Visgi šie laikai yra kur kas dėkingesni. Senas ir neretai išblukusias tatuiruotes galima išnaikinti lazeriu arba uždengti piešiniu. Tačiau, kaip pastebi Benita, dauguma lazerio procedūros vis dar prisibijo, manydami, jog tai ilgas, sudėtingas ir brangus procesas, todėl tatuiruotę uždengia kitu piešiniu.
Atvejų, kai tatuiruočių meistrė neišpildo klientų pageidavimų, visgi būna. Bet tik dėl to, kad merginos darbo stilistika neatitinka piešinio tipo. Tada Benitai belieka rekomenduoti kitą meistrą, kuris prašymą galės sėkmingai išpildyti.
„Mes, lietuviai, esame gan atsargūs ir nemėgstantys nežinios žmonės. Todėl dažniausiai klientai būna labai nemažai visko apgalvoję“, – atvirauja tatuiruočių meistrė Benita.
Ji teigia, kad žmonių, laisvai atsiduodančių į meistro rankas, atsiranda taip pat, bet dažniausiai tada, kai klientas pasitiki ar žavisi jo darbais.
Tatuiruotės gyvūnų labui
Benita ir jos komanda klientus džiugina ne tik tatuiruotėmis. Kilnaus tikslo vedini, bendraminčiai organizavo įvairias socialines akcijas, kurių metu rinko lėšas gyvūnams paremti.
Kaip vieną iš svarbesnių projektų mergina įvardija pinigų rinkimą ir aukojimą organizacijai „Tušti narvai“, kuri skatina žmones atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas.
Tatuiruočių salonas taip pat finansiškai pagelbėjo ir Lietuvos zoologijos sodui, atlikęs ponių gardų restauraciją.
„Sistema tokia, kad mūsų meistrai vieną susitartą dieną tatuiravo žmones, kurių duoti pinigai atiteko labdarai“, – aiškina mergina.
Kauno jaunimo dienose Benita su komanda suteikė galimybę praeiviams patiems čiupti tatuiruočių mašinėlę į rankas, išbandyti savo jėgas ant dirbtinės odos arba banano žievės ir taip paragauti tatuiruočių meistro profesijos.
Kalbėdama apie ateitį, meistrė neslepia, kad ir toliau aktyviai dalyvaus bei organizuos įvairius projektus, nes, anot merginos, kiekvienas jų – tai tik dar vienas šansas tobulėti.
