Užaugus naujai kartai, kuri rinkai diktuoja savo gyvenimo filosofiją ir žaidimo taisykles, ne tik paklausa, bet ir pasiūla tvariai madai nuolat didėja.
Įvairių apklausų duomenimis, net du trečdaliai pirkėjų visame pasaulyje už tvarias prekes yra pasiruošę mokėti daugiau, nes ieško prekių ženklų, kurie atitiktų jų vertybes.
„Zero-waste“ filosofijos padarinys – pasikeitęs požiūris į pakuotes ir tiekimo grandinę
„Jau praėjo laikai, kai visuomenė atsainiai žiūrėjo į mūsų vandenynuose plaukiojančias ir milžiniškus kalnus sąvartynuose sudarančias vienkartinių pakuočių bei plastiko atliekas – naujoji karta įvedė „zero-waste“ filosofiją, kurios paisyti turi ne tik prekių ženklų kūrėjai, bet ir šalies politikai.
Džiugina tai, kad Europos grožio pramonės kolegos atidžiai žiūri ir į tai, kas yra jų platinamuose gaminiuose ir kaip iki jų atkeliauja naudojami ingredientai – etiška ir skaidri tiekimo grandinė tapo kertiniu tvarumo tendencijos akmeniu.
Tie prekių ženklai, kurie gali tai užtikrinti, išdidžiai rodo savo ingredientų kilmę ir jų kelią nuo ūkio ar laboratorijos iki vonios lentynėlėje stovinčios grožio priemonės pakuotės.
Ir jau turime to rezultatą, nes Europa ir čia įkurti bei veikiantys prekių ženklai yra „zero-waste“ lyderiai, pirmieji ėmę siūlyti iš naujo užpildomas grožio priemonių talpas, biologiškai skaidžias pakuotes ir aplinkai nekenksmingų inovatyvių produktų.
Beje, įdomu tai, kad anksčiau liaupsinta stiklinė tara užleidžia vietą perdirbto plastiko pakuotėms, nes tam yra 4 svarbios mokslininkų ir tvarumo ekspertų įvardintos priežastys“, – apie šiuo metu vyraujančias tendencijas pasakoja A. Verbickienė.
Pasak jos, plastikinių pakuočių pranašumą galima suskirstyti į šias kelias kategorijas:
-
Mažesnė aplinkos tarša
Mokslininkai nustatė, kad, gaminant plastikinę pakuotę, į aplinką išmetama nuo trečdalio iki ketvirtadalio mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant analogiškas stiklines pakuotes.
Be to, plastikas prieš stiklą turi pranašumą beveik visose mokslininkų tirtose aplinkosaugos kategorijose, nes tokios pakuotės į aplinką ir vandenį išskiria mažiau kancerogenų bei teršalų.
-
Sugeneruojama mažiau CO2
2021 m. „McKinsey&Company“ atliktame plastikų poveikio tyrime buvo lyginamos netiesioginės bei tiesioginės plastiko ir jo alternatyvų emisijos – tyrimas parodė, kad iš 14 skirtingų medžiagų plastikas turėjo mažiausią CO2 pėdsaką trylikoje tirtų atvejų.
Taip yra todėl, kad plastiko gamybai dažniausiai sunaudojama mažiau energijos (ypač lyginant su stiklu), be to, dėl plastiko lengvumo sumažėja transporto priemonių, reikalingų gaminiams gabenti į gamyklą ir parduotuvę, skaičius, o tai reiškia, į aplinką kasdien patenka mažiau išmetamųjų dujų.
-
Saugiau, nes rečiau dūžta
Plastikas praktiškai nedūžta, tai reiškia, kad transportuojant į plastikines pakuotes supakuotas grožio priemones, nelaimės atveju galima išvengti ne tik šalia esančios produkcijos sugadinimo, bet ir stiklo duženų, kurias surinkti ir tinkamai utilizuoti gali būti sudėtinga.
Fizinis užteršimas stiklu laikomas pagrindiniu saugos pavojumi, todėl transportuojant, stiklinės pakuotės įprastai yra apsaugomos papildomomis plastiko ar popieriaus pakuotėmis, o tai, savo ruožtu, didina išmetamo plastiko kiekius.
-
Vystoma žiedinė ekonomika
Plastikas prisideda prie žiedinės ekonomikos, nes, dėl jame esančių medžiagų, tokios pakuotės gali būti pakartotinai perdirbamas – „Sustainable Packaging Coalition“ 2021-2022 m. tyrimo duomenimis, beveik 90 proc. namų ūkių turi galimybę rūšiuoti ir perdirbimui atiduoti HDPE bei PET medžiagas.
„Toks pokytis nėra tik dar viena praeisianti tendencija – tai esminis vartotojų lūkesčių lūžis ir naujosios kartos inicijuotas judėjimas, reikalaujantis permąstyti grožio produktams keliamus kriterijus, kad būtų sumažinti mūsų visų vartojimo padariniai.
Pasakysiu dar kitaip: vartotojai pagaliau įgavo realią galią gamintojams diktuoti savo sąlygas, todėl vis daugiau atsakingų verslų savo grožio priemones pakuoja į biologiškai suyrančias, perdirbamas ar iš naujo užpildomas plastikines pakuotes, o ir patys produktai kuriami taip, kad būtų galima juos tinkamai dozuoti ir būtų išvengta perteklinio vartojimo.
Pavyzdžiui, mūsų tepamų vitaminų plaukams kapsulės lengvai suyra vandenyje ir neišskiria kenksmingų medžiagų, o jų dozė kaip tik tokia, kokios reikia vienam kartui – nei daugiau, nei mažiau. Draugiška vartotojo kišenei, o planeta lengviau atsidūsta“, – kodėl pasirinktas toks sprendimas, pasakoja A. Verbickienė.
Dar viena tvarumo tendencija – naujos technologijos ir inovatyvios medžiagos
Tačiau ne tik grožio, bet ir mados pramonė turi prisitaikyti prie šių pokyčių. Siekdama remti tvarumą, 2022 m. kovo mėn. Europos Sąjunga (ES) įgyvendino naują tvarios ir žiedinės tekstilės strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas būtinybei tekstilės pramonės verslo modeliuose įtraukti žiedinės ekonomikos principus, kurie sumažintų atliekų kiekį ir taršą bei pagerintų darbo sąlygas dirbantiems šiame sektoriuje.
Vienas iš pagrindinių žiedinės mados elementų yra drabužių kūrimas, atsižvelgiant į jų ilgaamžiškumą, todėl žinomi prekių ženklai bei dizaineriai vis dažniau naudoja aukštos kokybės medžiagas ir konstrukcinius metodus, kad drabužiai tarnautų ilgiau ir jų nereikėtų dažnai keisti.
Be patvarumo, žiedinė mada inicijuoja ir tokias praktikas, kaip drabužių remonto ir priežiūros paslaugos – tai ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir skatina prisirišimą prie mėgstamo drabužių derinio, todėl žmonės juos nešioja ilgiau.
„Perdirbimas yra dar vienas svarbus žiedinės mados ir grožio industrijos komponentas, todėl tiriami naujoviški būdai, kaip perdirbti tekstilę, senus drabužius paverčiant nauju audiniu – šis metodas sumažina pirminių išteklių poreikį ir sumažina mados gamybos poveikį aplinkai.
Vartotojai nori žinoti, iš kur kilę jų drabužiai ir kosmetika, kaip jie gaminami ir kokią daro įtaką planetai, jie ieško informacijos apie medžiagų ir ingredientų šaltinį, etišką darbo praktiką ir su gamybos procesu susijusį anglies pėdsaką.
Šis vartotojų elgsenos pokytis keičia mados vartojimo būdą, pabrėžiant kokybę, o ne kiekybę, tvarumą, o ne vienkartinį panaudojimą, todėl tendencijų prognozuotojai vieningai sutaria, kad šiais metais inovatyvūs ir tvarūs audiniai, apskritai naujos technologijos, vaidins ypač svarbų vaidmenį“, – apie pokyčius pasakoja iš perdirbtų audinių drabužių kolekcijas kurianti dizainerė R. Rimgailaitė.
Pasak jos, technologinio proveržio įtaką drabužių pramonei jau galima stebėti: šiemet populiarėja 3D mezgimo technologija, leidžianti kurti drabužius su minimaliu atliekų kiekiu, inovatyvūs skaitmeninės spaudos metodai mažina vandens ir cheminių medžiagų poreikį tekstilės dažymui, o dirbtinis intelektas (DI) skatina tvarumą, optimizuodamas tiekimo grandinės valdymą.
Kitaip tariant, mašininio mokymosi algoritmai gali tiksliau numatyti paklausą ir sumažinti atsargų perteklių, nekalbant apie tai, kad dirbtinis intelektas taip pat naudojamas mažinant energijos ir žaliavų suvartojimą.
„Technologinės naujovės taip pat gerina vartotojų patirtį, pvz., virtualios persirengimo kabinos ir papildytos realybės patirtis leidžia klientams įsivaizduoti, kaip drabužiai atrodys ir, ar jiems tiks, prieš drabužius įsigyjant.
Tai ne tik eliminuoja fizinių apsilankymų parduotuvėje poreikį, bet ir padeda sumažinti grąžinamų pirkinių kiekius – tai yra svarbus atliekų šaltinis mados pramonėje ir galvos skausmas aplinkosaugininkams bei inovatoriams, siekiantiems įprastus audinius pakeisti gamtai nežalingomis medžiagomis“, – sako tvarių drabužių kūrėja, pabrėždama, kad jau dabar dizainerių kolekcijose atsiranda drabužių iš perdirbto poliesterio, organinės medvilnės ir augalinių jos alternatyvų – pavyzdžiui, „piñatekso“, veganiškos odos, pagamintos iš ananasų lapų pluošto ar grybų pagrindu pagamintos tekstilės.
Įtraukdami šias naujoviškas medžiagas į savo kolekcijas, drabužių kūrėjai ir gamintojai gali pasiūlyti aplinkai nekenksmingų pasirinkimų, nes šios medžiagos dažnai reikalauja mažiau išteklių ir sumažina priklausomybę nuo tradicinės tekstilės.
„Žiedinė mada ir apskritai žiedinis vartojimas yra šių metų „karščiausia“ tendencija“, todėl visiškai natūraliai kilo mintis prisidėti prie R. Rimgailaitės iš perdirbtų medžiagų kuriamo modelio ir tokiu būdu perduoti savo tvarumo idėją.
Tiesą sakant, prie to prisidėjome ne tik mes – kovo–balandžio mėnesiais į vaistinių tinklą žmonės nešė tuščias tepamų vitaminų plaukams plokšteles, kurios buvo panaudotos šio kostiumo kūrimui.
Jį, kartu su likusia „A Myth About Love And Obsession“ kolekcija, dizainerė pristatė ką tik vykusioje Rygos mados savaitėje, kur sulaukė itin daug dėmesio, o tai tik dar kartą parodo, kad, jeigu būsime drąsūs, išmanūs ir toliaregiški, vilties mūsų pasauliui ir būsimoms kartoms dar yra“, – apie poreikį būti atsakingiems prieš gamtą pasakoja A. Verbickienė.
