„Bemąstant apie temas, susijusias su Lietuvos šimtmečiu, išsigrynino tokia idėja. Tiesą sakant, čia yra keletas momentų. Pavyzdžiui, prancūzai tokią dedikacinę parfumeriją turi jau labai seniai, ten gilios tradicijos.
Sakykime, koks Guerlainas dedikuodavo kvepalus tai Napoleonui, tai karaliui ar karalienei ir pan. Tokia dedikacinė parfumerija ten gyvavo labai seniai. Aš tiesiog pabandžiau improvizuoti šia tema, kaip būtų, jei kas nors – Lietuvos parfumerijos bendrovės, parfumeriai – tais laikais būtų dedikavę kvepalus šiems mūsų prezidentams“, – sako A.Mickevičius.
„Smetonos“ kvapui buvo panaudoti: vyšninis tabakas, raudonasis gvazdikas, mandarinas, bergamotė, ąžuolo kerpė. „Stulginskio“ – raudonas obuolys, pušies spygliai, ramunėlė, čiobrelis, rozmarinas, serbentų lapai, o „Griniaus“ – beržų lapai, kmynų sėklos, mandarinas, bergamotė. Bendrą kvapų bazę sudaro vetiveris, pačiulė, muskusas, ąžuolo kerpė, nerolis, jazminas, rozmarinas, apelsinas, yuzu mandarinas, greipfrutas.
Kokie veiksniai nulėmė kiekvieno prezidento kvapą? „Keletas dalykų. Visų pirma norėjosi atskleisti lokalią tų kvapų natų prigimtį. Taigi dairiausi būtent tų esencijų, kurios asocijuotųsi su mūsų šalimi. Antras dalykas – bandžiau atsižvelgti į kiekvienos šių asmenybių charakterį ar gyvenimo aplinkybes, tam tikrus momentus, – pasakoja kvepalų kūrėjas.
– Antanas Smetona su žmona buvo visuomenininkai, žmonės, kurie mėgo įvairius to meto vakarėlius, aukštuomenės susiėjimus. A.Smetonos žmona ne tik kortavo, bet ir daug rūkė. Atsispirdamas nuo šito fakto į tą kvapą įdėjau tabako žiedų ir lapų, nes įsivaizdavau, kad šiuos žmones visada gaubdavo tabako dūmai (juokiasi). Šis aromatas išėjo toks saloninis, kai kas užuodė ir parketą, nes yra įdėta ąžuolo kerpės.
Aleksandras Stulginskis buvo ne tik bajoras, bet ir ūkininkas. Atsižvelgdamas į tai, į jo kvapą įdėjau pas mus sode augančių augalų: raudono obuolio, juodųjų serbentų lapų, čiobrelių, ramunėlių.
Kazys Grinius buvo iš Suvalkijos ir toks ganėtinai skūpus žmogus savo atžvilgiu – neleisdavo sau daug įvairiausių dalykų, todėl jam parinkau labai koncentruotą akordą: jame yra dvi pagrindinės natos – beržų lapai ir kmynų sėklos.“
Paklaustas, ar pats jaučia didesnių simpatijų vienai šių asmenybių, pašnekovas sakė, kad išskirtų A.Stulginskį. „Man atrodo, kad Lietuvos Respublika Stulginskio valdymo metais išgyveno tam tikrą pakilimą. Tuos šešerius jo prezidentavimo metus pavadinčiau aukso amžiumi“, – sako A.Mickevičius.
Kvepalų kūrėjas neatmeta galimybės šį projektą pratęsti, tik dėl kvapų dabartiniams prezidentams sakė: „Na, jei nugyvensiu dar šimtą metų, tai galbūt po to ką nors ir sumaišysiu (juokiasi). Kalbant apskritai apie istorines asmenybes – tema tikrai plati ir neišsemiama, pradedant kunigaikščiais, baigiant kultūrinio pasaulio asmenybėmis. Tai galėtų būti tęstinis projektas, kuriam nesakau „ne“, tačiau kol kas dirbu su šiais trim kvapais – bandau juos populiarinti, galbūt net išsiųsiu į kokį nors konkursą.“
