Vienetinių kostiumų kolekciją pristatantis K.Lekeckas: „Jei drabužius iš vilnos prižiūrėsite tinkamai, jų nereikės skalbti“

„Vilnai reikia poilsio. Ir jei drabužius iš šio audinio prižiūrėsite tinkamai, jų net skalbti nereikės“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas žinomas dizaineris, KTU Dizaino centro docentas, medžiagų inžinerijos, technologijų dr. Kęstutis Lekeckas.
Kęstučio Lekecko tvarios mados kolekcijos modeliai
Kęstučio Lekecko tvarios mados kolekcijos modeliai / Miglės Golubickaitės nuotr.

Savo srities specialistas ir kūrėjas apie visuomenės mėgstamą natūralią žaliavą žino tikrai daug. „Nes tai – mano kasdieninio darbo įrankis“, – su šypsena patikino pašnekovas.

Būtent iš itin kokybiškos vilnos gimė ir jo naujausia, vienetinių vyriškų kostiumų kolekcija. Ji, pasak mados žinovų, yra ypatinga ir iš tiesų nepakartojama.

„Pasiūti antrą tokį kostiumą būtų neįmanoma, nes nerealu gauti identiškų audinių – skirtųsi spalvos, dydis, raštai. Be to, taip tvirtinti leidžia ir jų atsiradimo istorija“, – sakė K.Lekeckas.

Tuo visiškai užtikrintas dizaineris papasakojo, kad būtent karantinas suteikė galimybę ir laiko peržiūrėti mados namų „leKeckas“ archyvus.

„O juose radau nemažai itin bangių ir kokybiškų audinių likučių, iš kurių ir gimė nebepakartojama kolekcija“, – sakė autorius.

Išskirtinis skiautinių dizainas, anot autoriaus, suteikia drabužiams daug platesnį panaudojimo lauką. Tradiciniame derinyje su marškiniais ir kaklaraiščiu toks kostiumas gali atrodyti labai puošniai ir puikiai tikti šventiniams sprendimams, tačiau švarkas patraukliai žiūrisi ir prie džinsų, ir kitokiuose kasdieniuose deriniuose.

Vilna, pasak K.Lekecko, yra ypatinga žaliava – ji ne tik gali būti itin brangi, bet ir reikalaujanti neįprastos priežiūros. Dar pokalbio pradžioje užsiminęs, kad vilnai reikia poilsio, kūrėjas patikslino – „įsikibti“ į vieną vilnonį drabužį ir jį vilkėti kasdien nederėtų.

Per poilsį vilna ne tik atgauna savo vertingiausias savybes, bet ir apsivalo.

„Ji gyva, todėl reikalauja laiko sau. Per poilsį vilna ne tik atgauna savo vertingiausias savybes, bet ir apsivalo. Ji nelaiko kvapo. Tai yra viena priežasčių, dėl kurių besiilsinčių vilnonių drabužių net nereikia skalbti“, – žiniomis dalijosi K.Lekeckas.

Kuo vilnos gija plonesnė, tuo, pasak dizainerio, ji brangesnė ir vertingesnė. Dėl išskirtinės vilnos gijos struktūros gaminant audinį jame atsiranda oro tarpai, tiek šildantys, tiek sukuriantys komforto jausmą.

Vilnonių kostiuminių medžiagų kokybės indeksas žymimas skaičiumi nuo 80's iki 250's – jis reiškia pluošto gijos kokybę ir storį. Jeigu vilna turi tokį žymėjimą, galima neabejoti jos kokybe.

Dažniausiai nuo 80's iki 120's kokybės audiniai pasirenkami verslo kostiumams, o kai skaičius siekia daugiau nei 130's – išskirtiniams prestižiniams gaminiams.

Vos kas 0,5 mikrono kintantis parametras pasiekia pačią aukščiausią kokybę kai vilnos gijos storis yra 11,25 ir žymimas 250's.

Toks vilnos ženklinimas yra kilęs iš Didžiosios Britanijos ir anksčiau reiškė, kiek verpalų galima suverpti iš maždaug 1 kg vilnos. Tarkime, jeigu iš 1 kg suverpiama 1 km žaliavos, vilnos kokybės indeksas yra 100's.

Brangiausia yra vikunijos vilna – gyvūnai iššukuojami tik kas trejus metus, o vieno metro iš jų vilnos gimusio audinio kaina siekia 1800–3000 eurų.

Aukštesnės kokybės vilna išgaunama ne tik iš avių. Pavyzdžiui, kašmyras yra šukuojamas iš kašmyro ožkų, vienu kartu pasidžiaugiant vos apie 100 g tinkamos žaliavos.

Brangiausia, pasak K.Lekecko, yra vikunijos vilna – gyvūnai iššukuojami tik kas trejus metus, o vieno metro iš jų vilnos gimusio audinio kaina siekia 1800–3000 eurų. Tad, skaičiuojama, kad vikunijos vilnos, kuri yra maždaug 8 kartus šiltesnė nei avies vilna, paltas kainuotų apie 20 tūkst. eurų.

„Brangiausios vilnos pluošto rodiklis yra 1,25 mikronų. Ji yra maždaug penkiolika kartų plonesnė už naujagimio plauką“, – sakė K.Lekeckas.

Kurdamas dizaineris visada galvoja ne tik apie savo darbą, bet ir globalias problemas.

„Maksimalus žaliavų panaudojimas kyla ir iš noro tausoti gamtos išteklius. Juk tai, kas mus supa, yra taip trapu, o pasaulinių organizacijų pranešimai, kad trečdalį metų žmonija, išnaudojusi visus išteklius, gyvena avansu, iš tiesų kelia nerimą, – sakė K.Lekeckas. – Gamta ir tvari mada tarsi persipynė ir paskleidė pagrindinę žinutę – ir būdami šiuolaikiški galime laikytis tų vertybių, kurios kuria ateitį.“

Miglės Golubickaitės nuotr./Kęstučio Lekecko tvarios mados kolekcijos modelis
Miglės Golubickaitės nuotr./Kęstučio Lekecko tvarios mados kolekcijos modelis

Pasak kūrėjo, tvarus mados dizainas yra orientuotas į ilgaamžiškumą, todėl audinio kokybė ir į ateitį orientuoti dizaino sprendimai neleis drabužiui ilgus sezonus prarasti savo aktualumo.

K.Lekecko, savo kūryboje visiškai nenaudojančio poliesterio, kuriamos mados akcentas – natūralūs audiniai, ilgalaikiškumas, universalumas ir įdomios detalės.

Fotosesijos komanda:

Drabužiai: mados namai „leKeckas“
Nuotraukos: Miglė Golubickaitė
Plaukų stilistika ir makiažas: Kristina Gorodeckienė („Grožio loftas“)
Modelių agentūra: „Less drama“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis