Pažvelgus į socialiniuose tinkluose Leonardo pateikiamą jo veiklų sąrašą, tikrai ne vienam atvips žandikaulis. Vaikinui – vos 20 metų, tačiau sukasi jis per keturis darbus: ir merginas chna tatuiruotėmis dailina, ir makiažus daro, ir drabužius kuria, ir butelių dekoravimu užsiimti spėja.
„Laisvos dienos? Apie tokias net negirdėjau“, – juokiasi Leonardas. Kaip pats sako, kol dar jaunas ir turintis daug jėgų, tol gali pakentėti ir be poilsio – vaikinui svarbu kuo prasmingiau išnaudoti kiekvieną dieną.
Grožio sritį Leonardas atrado netikėtai. Ir nors iš aplinkos nesulaukė palaikančių žodžių, o anaiptol – buvo stabdomas, jis visgi tvirtai laikėsi savo nuomonės ir susikūrė mylimą darbo vietą, kurioje klientų kūnus paverčia tikrais meno kūriniais.
– Leonardai, kaip atradote grožio sritį?
– Nuo pat mažens mėgdavau piešti. Kelerius metus lankiau ir dailės mokyklą. Tačiau tik prieš trejus metus supratau, kad tai gali būti mano kelias. Tuomet dirbau fotosesijų organizatoriumi, kur man buvo vienas malonumas žiūrėti į vizažo meistrių kuriamą grožį. Nusprendžiau ir aš pabandyti, nes pajaučiau, kad žmonių puošimas gali būti tai, kuo ir norėčiau gyvenime užsiimti.
– Taip atsirado ir chna tatuiruotės?
– Prieš trejus metus mieste pamačiau merginą su piešiniu ant rankos ir nusprendžiau pats pabandyti. Man taip patiko, kad nusprendžiau tapti vienu iš meistrų. Ir tai dariau tikrai ne dėl pinigų, bet dėl kuriamo grožio ant kitų žmonių. Žmogus – tai mano drobė.
Iki šiol čia esu savamokslis. Tiesą sakant, galima sakyti, kad aš ir pradėjau populiarinti šią indų piešimo techniką Lietuvoje. Esu vienintelis tai darantis vaikinas!
– Kaip į jūsų darbus žiūri artimieji? Dažnai tėvai savo vaikams linki „rimtų“ profesijų – teisininko ar gydytojo… O štai jūs dirbate grožio srityje.
– Augau tokioje šeimoje, kuri nematė mano potencialo ir meilės hobiams. Ir iki šiol nemato… Iš tikrųjų nėra faina, kai tėvai nepalaiko veiklos ir pastoviai bando demotyvuoti, kad nustočiau čia dirbti.
Jie sakydavo, kad tai bus nepaklausu, kad man nepavyks su šia veikla pragyventi. Taip pat kartojo, kad tai mergaitiška veikla ir geriau eičiau paveikslų tapyti.
Labai džiaugiuosi, kad Grigiškių gimnazijoje, kurioje mokiausi, sulaukiau daug palaikymo. Ten girdimi malonūs žodžiai privertė dar labiau norėti eiti į priekį ir progresuoti savo darbuose.
– Bet jums buvo vos 17 metų. Vienam imtis verslo, be artimųjų palaikymo, turėjo būti labai sunku?
– Tikrai taip! Aš galėjau remtis tik į save, neturėjau nieko daugiau šalia. Artimiesiems buvo nusispjaut ant mano veiklos, tai teko pačiam save motyvuoti.
Bet kiekvieną dieną darbe jausdamas neišpasakytą džiaugsmą, neleidau sau pasiduoti. Esu ožiaragis, todėl ir šiuo atveju buvau pasiryžęs eiti iki galo. Tikslo siekiu visomis priemonėmis.
Sunkių dienų tikrai būdavo, bet aš tiesiog nesiklausiau piktų komentarų. O šiandien pats sau ir aplinkiniams įrodžiau, kad pasirinkau teisingai.
– Chna tatuiruotės labiau populiarios tarp merginų. Savo darbe vien tarp jų ir sukiojatės?
– Daugiausia taip. Šiaip esu ne kartą ir iš nepažįstamų girdėjęs, kad tai – ne vyriška veikla, ką aš čia veikiu, vaikinams tai netinka, bet jau išmokau tokias kalbas praleisti pro ausis.
O ir su klientėmis buvo daug smagių istorijų. Dažniausiai atidarydamos duris jos tikisi išvysti merginą, tačiau pamačiusios mane nustemba. Turbūt galvoja, kad sumaišiau butus. Tačiau vos tik pradedu dirbti, bendrauti, jos atsiplaiduoja ir ima manimi pasitikėti.
Yra buvę ir ne tokių malonių situacijų. 56-erių vyras parašė į mano feisbuko puslapį, pageidaudamas tatuiruotės. Atvažiavęs į mano kabinetą, turbūt tikėjosi išvysti merginą, iš kurios galbūt būtų paprašęs daugiau nei tatuiruotės. Pamatęs mane, pasakė, kad eina perstatyti į kitą vietą automobilį, ir nebegrįžo.
– Tai kuo jus taip pakerėjo tos chna tatuiruotės ir ši technika?
– Kiekvieną kartą piešdamas tatuiruotę jaučiuosi lyg medituodamas, užplūsta tokia ramuma… Čia įdedu visą save. Kiekvienos smulkios detalės piešimas kartais net hipnotizuoja.
Pas mane dažnai užsuka ir žmonės, kurie svarsto pasidaryti tikrą tatuiruotę, bet nori iš pradžių išbandyti nuplaunamą. Tam skirta chna vadinasi „Jagua“, ji gali laikytis net 2–4 savaites.
Kartais, aišku, gaila, kad įdėjus daug darbo, ji galiausiai išnyksta. Vieną tatuiruotę esu piešęs net 19 valandų!
– O iš to pragyventi įmanoma?
– Iš chna tatuiruočių galima lengvai pragyventi vasarą, kai būna sezonas, arba pagal individualius užsakymus. Tačiau kadangi sukuosi dar ir vizažo srityje, galvos sukti dėl pinigų man tikrai nereikia.
Bet kuriuo atveju, manau, jei įdedi visą savo širdį, gali išgyventi ir dirbdamas tik vienoje srityje. O aš būtent taip darau.
– Kai tiek jau daug veikiate, apie ką dar svajojate?
– Geidžiamiausias mano tikslas – aplankyti visus pasaulinio lygio visažo meistrus, kurie man suteikia labai daug motyvacijos.
Daugiau Leonardo darbų žiūrėkite čia:
