Penktadienio vakarą savo kolekcijas pristatė Krista Stark, „Status by Shtamguts“ (Latvija), Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė („Injekcijos“ nugalėtojos), Justas Taroza ir Augustė Zukaitė („Injekcijos“ nugalėtojai), Lina Gudanavičiūtė, Laima Jurča (Latvija, „Injekcijos“ nugalėtoja), Simonas Crackeris (Italija) ir lietuvių duetas „Leonsenberg“.
Kristos Stark kolekcija „Vassing“ (liet. „Braidymas“)
Kalnai, augalai, gyvenimas – štai kas tapo kolekcijos įkvėpimo šaltiniu. Joje – daug šviesaus, šilto audinio, atsiskleidžia dizainerės rankų darbo įvairovė. Kaip ji pati sako, ši kolekcija – anti fast fashion, lėtas procesas, meniška išraiška, vienetiniai daiktai.
„Status by Shtamguts“ kolekcija „Žmonės“
Kolekcija „Žmonės“ – tai istorija apie šiuolaikinį keliautoją. Jis savo kelionę į Tibetą pradeda apsirengęs kaip pankas, tačiau nuotykiai ir atradimai jo urbanistinę aprangą paverčia kažkuo kitu.
Tibeto šventyklos, jų didingi auksiniai bokštai ir turtingas spalvų interjeras, Tibeto vienuoliai ir vietos žmonės, jų drabužių dėvėjimo būdas, kitų keliautojų aprangos detalės, atkeliavusios iš įvairių kultūrų ar subkultūrų – visa tai tirpsta ir įsilieja į jo edgy stilių.
Kolekcija sukurta iš natūralių arba į jas panašių sintetinių medžiagų. Natūralaus pluošto aksomas, džinsas ir medvilniniai audiniai, dirbtinis natūralių ir mažiau natūralių atspalvių kailis. Dirbtinių medžiagų įsiliejimas – itin subtilus.
Vietoj pankų kultūrai būdingų languotų audinių naudojami klasikiniai „vištos kojelės“ (pied-de-poule) raštai, sidabrinės metalinės detalės keičiamos auksinių atspalvių sagtimis ir užtrauktukais, o pankiški spygliai ir kniedės spalvinami įvairiausiomis spalvomis, įvaizdžiui suteikiant šiltesnių asociacijų.
K.Lipkevičiūtės ir U.Vosyliūtės kolekcija SSTKMS
Praėjusių metų „Injekcijos“ nugalėtojos Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė šia kolekcija, kaip pačios sakė, siekia vizualizuoti žmogaus reakciją į neigiamus veiksnius ir rutiną.
Buitis – sumišimas – perėjimas – pabėgimas – susitaikymas. Tai – penki kolekcijos etapai, kuriuose perteikiama žmogaus būsenos kaita.
Pasitelkus statiškų siluetų, sodrių, žemiškų spalvų ir buities elementų turinčius aksesuarus pirmajame etape kuriamas aplinkos paveikto ir pasimetusio žmogaus vaizdinys.
Keičiantis būsenai, siluetai tampa abstraktesni, šviesėja spalvos, kuriamas lengvumo įvaizdis, siekiant atspindėti žmogaus norą ištrūkti.
Kolekcija užbaigiama mintimi apie susitaikymą. Čia persipina nostalgija su noru išsilaisvinti…
J.Tarozos ir A.Zukaitės kolekcija „Erozija“
Justas ir Augustė sukūrė kolekciją apie sąveiką tarp miesto ir gamtos, jų panašumus ir skirtumus, priklausomybę vienas nuo kito bei šių abiejų skirtingų polių galybę.
Plečiantis miestams, jų žmonės gamtą supranta iš urbanistinės perspektyvos ir artimesnį kontaktą su ja pasiekia tik per žmonių kurtas gamtines miesto erdves, kurios dažnai turi mažai ryšio su tikraisiais gamtos motyvais natūralioje aplinkoje.
Linos Gudanavičiūtės kolekcija „Nieko bendro“
Pagrindinė kolekcijos idėja – jausmas, tarsi kažkas nedera, bet vis tiek gražu: vasarai skirti drabužiai derinami prie žieminių, sijonai derinami prie kelnių ir kt. Kolekcijoje daug oversized tipo drabužių, suteikiančių patogumo ir laisvės.
L.Jurčos kolekcija „Piecgades ģenerālmēģinājums“
Pagrindinis kolekcijos įkvėpimo šaltinis – dizainerės Laimos Jurčos tėčio istorija iš jo mokyklos laikų. Istorija sugrąžina mus į Sovietų sąjungos laikus. Tuščios parduotuvės, skurdus pasirinkimas. Visgi būtent tai privertė žmones elgtis kūrybiškai ir daryti drąsius dalykus.
8-ojo dešimtmečio medžiaga – velvetas, kurio, deja, nebuvo įmanoma rasti vietinėse parduotuvėse. Vis dėlto moksleiviai kasdien susidurdavo su šia medžiaga ir net, laimei, kiekviena mokykla turėjo skirtingų spalvų… užuolaidas. Jauni žmonės susibūrė kūrybiškam poelgiui, kad galėtų pasigaminti trokštamus drabužius.
„Atlikau tyrimą, kalbėjausi su to meto žmonėmis ir pririnkau įvairiausių istorijų apie tai, kaip jie anksčiau sprendė mados iššūkius ir kokius metodus tam naudojo“, – sako dizainerė.
Įkvėpimas kolekcijos raštams atėjo iš pačių populiariausių sovietmečio staltiesių – klijonkių, piešinių, vaizduojančių įvairiausius objektus ir daiktus. Tų laikų kartai tai gali sukelti nostalgiją ir priminti jaunų dienų drąsą.
Simono Crackerio kolekcija „Welcome to Zombie Island“, Resort 2019
Internetas – mūsų dabartis ir ateitis. Tai – ir epidemijos priežastis, ir vaistas vienu metu. Nuomonės formuotojų (influencerių) invazija yra tarsi Romero filmo zombių epidemija.
Simonas Crackeris „Zombių salą“ įsivaizduoja kaip naujausią madą, kurią visi bijo pražiopsoti, nes nori būti madingi bet kokia kaina. Šis įsitraukimas yra pavojingas ir beprasmis, tačiau tie, kurie tikrai nori būti socialinių tinklų pasaulyje, negali tam atsispirti.
Naujųjų metų išvakarės kruize. Egzotiška, šventėmis skaidrinama kelionė, prašmatnias sukneles derinant su patogiomis kelnėmis. Dekonstruotos ir šiems laikams pritaikytos 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių tendencijos, dėvimos ypatingai madingų zombių.
Šia kolekcija dizaineris kartu su „Nickelodeon“ televizija švenčia Kempiniuko jubiliejų – personažui 20 metų. Bendradarbiavimas atsispindi podiumą pagyvinančiuose drabužiuose ir aksesuaruose.
„Leonsenberg“ (V.Rosenberg ir P.Leonas) kolekcija „Wake Up“ (liet. „Pabusk“)
Pagrindinė Viktorijos ir Pauliaus kolekcijos mintis – netikrumas. Tai, ką matome mus supančioje aplinkoje, – nebūtinai yra tikra. Kita vertus, kiekvienas matome tai, ką norime matyti.
Todėl kolekcija „Wake up“ skatina į tam tikrus dalykus pažvelgti atidžiau – ne iš kiekvienam patogios, priimtinos pozicijos.
