Kaip moterys iš vyrų perėmė aukštakulnius
Pasak istorikų, aukštakulniai atsirado XV a. Persijos imperijoje. Tiesa, tokių batų avėjimas buvo susijęs ne su mada, o praktiškumu. Batai aukštesniu kulnu karo lauke praversdavo persų raiteliams – padėdavo geriau išlaikyti pusiausvyrą, manevruoti, taikliau šaudyti iš lanko.
Ilgainiui tokia avalynė populiari tapo ir Europos didikų tarpe. XVII a. vyrai savo vyriškumą pabrėždavo mūvėdami pėdkelnes ir avėdami batus aukštesniais kulnais – taip stengdavosi atkreipti dėmesį į vyriškas kojų formas, atrodyti aukštesni ir netgi grėsmingesni.
Aukštakulnius itin pamėgo ir Prancūzijos Karalius Saulė – Liudvikas XIV. Monarchas net išleido įsakymą, kad batus raudonu kulnu gali avėti tik kilmingieji. Batus aukštesniu kulnu pradėjus avėti ir žemesnių luomų žmonėms, aristokratija savo kilmingumą akcentuodavo dar labiau aukštindami kulnus – istorikų teigimu, Liudvikas XIV save paaukštindavo net 10 centimetrų.
XVIII a. aukštakulnius avėti ėmė ir moterys, o dėl šios priežasties vyrų kulnai vis žemėjo. Ilgainiui aukštakulniai tapo moteriškos mados simboliu, o XIX a. kulnais vyrai kaukšėdavo nebent dėl praktinių priežasčių, pavyzdžiui, kaubojai.
Vis dėlto XX a. pabaigoje vyriški kulnai grįžo į sceną – tapo populiarūs muzikantų, atlikėjų, ekstravagantiškų asmenybių gretose.
Vyriški aukštakulniai grįžta į parduotuvių vitrinas
Dabar vyrus, avinčius batus aukštesniais kulnais, galima išvysti vis dažniau. Ir ne tik žvaigždžių tarpe – vyriškus aukštakulnius pristato bei įsigyti siūlo vis daugiau populiarių prekės ženklų.
Paklausta apie šią tendenciją, M.Palaikytė teigia, kad mados keičiasi, nes kinta požiūris į estetiką, grožį ir nusistovėjusias normas. Mados tendencijų prognozuotoja ir analitikė prideda, jog vyriška mada ne išranda nematytus sprendimus ar moteriškėja, o tik bando susigrąžinti daugiau laisvės.
Pasaulis dabar priklauso ne vyrams ar moterims, o asmenybėms.
„Kalbant apie avalynę, šnekamojoje kalboje aukštakulniai nelygu batams su pakulne. Šiuolaikinio žmogaus, tiek moters, tiek vyro, prioritetas yra mobilumas, funkcionalumas ir t. t. Dėl to nemanau, kad vyrai kada nors taptų tikrų aukštakulnių tiksline auditorija.
Visai kita tema yra žemas kulnas, kuris prideda ūgio, kuria grakštumo įspūdį, stiliaus išskirtinumą. Tokios avalynės tendencijos jau dabar skverbiasi į vyriškos mados topus“, – kalba M.Palaikytė.
Nemanau, kad vyrai kada nors taptų tikrų aukštakulnių tiksline auditorija.
Mados analitikės teigimu, vyrams avėti batus su aukštesniu kulnu vis dar yra išskirtinis pasirinkimas. Anot jos, tai visų pirma plinta mados, meno, šou pasauliuose, o tuomet yra įsisavinama mados mylėtojų, stilingųjų ir šiaip laisvamanių tarpe.
„Štai visai neseniai pasaulio žiniasklaida gausiai aprašė mados pasaulyje istorinį įvykį, kai dainininkas Harry Stylesas tapo pirmuoju vyru ant kultinio „Vogue“ viršelio. Šioje fotosesijoje jis pasipuošęs didingomis suknelėmis, sijonais, masyviais papuošalais ir avalyne su aukštesniu kulnu.
Šis atvejis visuomenę suskirstė į dvi puses: besižavinčius savirealizacijos laisve, kūrybiškumu, drąsa ir besiilginčius klasikinio vyriškumo. Aš esu pusiausvyros bei įvairovės šalininkė ir manau, kad ateities žmogus bus laisvų pasirinkimų asmenybė, o lytiškumo atskirtis madoje bus ištrinta“, – sako M.Palaikytė.
Vyriška ar moteriška?
Ar galima būtų sakyti, kad riba tarp „moteriško“ ir „vyriško“ stiliaus nyksta? M.Palaikytė teigia, kad lytiškumo persvarstymą galima laikyti vienu ryškiausių sociokultūrinių perversmų.
„Keičiantis laikams, mes stebėjome, kaip moterys palaipsniui perima vyriškus socialinius vaidmenis ir pradeda puoštis vyriškais kostiumais. Pirmosios moterys su kelnėmis irgi stebino, atrodė praradusios moteriškumą, tariamą savąją prigimtį.
Visgi visuomenė adaptavosi ir priprato. Dabar žmones stebina vyriškos mados laisvė, bet tik dėl to, nes dar nespėjome priprasti prie to, ką matome“, – kalba M.Palaikytė.
Mados analitikė primena, kad dar visai neseniai balsuoti, studijuoti, vairuoti, užimti valstybės vadovo pareigas moterims buvo neįprasta, o dabar tai yra norma. Lygiai taip pat vyriškos tėvystės atostogos buvo retenybė, o maži berniukai buvo mokomi, kad „vyrai neverkia“.
Pasak jos, pokyčiai visada stebina, bet tai, kad moterys yra praktiškai neberibojamos aprangos taisyklių, leidžia daryti prielaidą, jog ir vyrai jau gali rengtis kaip nori.
„Istorinė patirtis rodo, kad vyrai dėvėdavo suknelės silueto apsiaustus, darydavosi makiažą, dėdavosi perukus, rinkdavosi aukštakulnius ir kitus moteriškais laikomus drabužius. Skirtingi laikmečiai – skirtingos normos, estetinis supratimas ir pajautimas, kas yra tabu.
Svarbiausia tai, kad gyvename ypatingu metu, kai lytiškumas mūsų visuomenėje, kuo toliau, tuo labiau netenka reikšmės, nes pasaulis dabar priklauso ne vyrams ar moterims, o asmenybėms“, – sako M.Palaikytė.
Griaunami stereotipai
Anot mados analitikės, kuo daugiau visuomenė apie tam tikras tendencijas kalba (nesvarbu, teigiamai ar neigiamai), tuo labiau paskleidžiamos atitinkamos idėjos.
„Faktas, kad vyriška apranga išgyvena absoliutų laisvės renesansą. Vyrai jau gali turėti visą emocijų puokštę: atvirai džiaugtis ir lygiai taip pat nebeslėpti, kai liūdi. Tad, jei įvyksta pokyčiai vyriško emocinio silpnumo stereotipuose, vyrai pagaliau gali juos griauti ir aprangoje – rinktis drąsias spalvas, raštus ar įvaizdžio detales“, – sako M.Palaikytė.
Mados analitikė kalba, kad vyriškos avalynės kulnas, net jei jis yra aukštesnis, vis tiek išlieka stambus ir nėra „moteriškų“ proporcijų. Pasak jos, moterys jau seniai avi visiškai klasikinio „vyriško“ tipo avalynę, tad vyriški aukštakulniai, bent kol kas, išlieka labai kuklūs.
M.Palaikytė prideda, kad dėl aukštesnio kulno baimintis per daug išsiskirti iš minios nereikėtų.
„Saugūs stiliaus variantai yra tie, kurie atitinka žmogaus asmenybę. Madoje ir kuriant individualų stilių siekiamybė yra harmonija tarp vidaus ir išorės. Visuomenė instinktyviai žavisi stipriomis, laisvomis asmenybėmis ir ilgainiui nei smerkia, nei stebisi.
Jei žmogus iš tikrųjų bus savimi, visuomenė išmoks jį priimti. Juk šiuolaikinis pasaulis švenčia individualumą“, – kalba M.Palaikytė.
