– Pasigirsta perspėjimų, kad nors baiminamės žalingo tiek cukraus, tiek druskos poveikio, didžiausi pavojai slypi, kai vienas ir tas pats produktas yra ir saldus, ir sūrus. Kodėl?
– Yra įvairių tyrimų, nagrinėjančių druskos ir cukraus vartojimo žalą atskirai, tačiau šiuolaikinis maisto pramonės fenomenas yra skonių įvairovė, kuri sukuriama tokiais junginiais. Parduotuvėse daug maisto derinių, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja. Turiu omenyje, kad nėra pasaulyje vaisiaus su rafinuotu cukrumi bei natriu (valgomąja druska). Populiarus pavyzdys – šokoladas su skrudintais ir sūdytais riešutais.
Bėda ta, kad druska (didelis jos kiekis – gerokai daugiau nei 4-5 g per dieną) gali pakelti mūsų kraujo spaudimą, o cukrus iš esmės žaloja kraujagysles, dėl jo vartojimo per ilgą laiką kaupiasi riebalinis audinys, kuris sąlygoja labai rimtas ir skausmingas judamojo aparato patologijas – greičiau dyla sąnariai, sėdint skauda nugarą, o jei dar silpnos kraujagyslės ir aukštesnis (greitesnis) kraujospūdis, joms plyšti yra žymiai didesnė rizika.
Viena iš dažniausių lietuvių ligų yra aterosklerozė – lėtinė uždegiminė liga, kai dėl ant arterijų sienelių besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Be to, daugelį metų ši liga nepasireiškia jokiais simptomais, o paūmėti gali labai staiga. Druska ir cukrus, ypač jų perteklius mityboje, jau kiekvienas atskirai yra tiesioginiai rizikos faktoriai, bet kartu jie veikia sinerginiu principu – vienas kitą papildo. Kraujo tėkmė, nutukimas ir pažeistos kraujagyslės bei lėtinis organizmo uždegimas – didžiausia mitybos problema. Pagrindiniai aterosklerozės rizikos veiksniai – rūkymas, cukrinis diabetas, padidintas arterinis kraujospūdis ir tik po jų – cholesterolis.
– Kokiuose produktuose slypi didžiausi žalingo druskos ir cukraus poveikio pavojai? (Sūdyti-saldinti riešutai, batonėliai, kokie dar?)
– Sūdyti ir saldinti batonėliai, šokoladas blogai, tačiau dažnai patys valgome sūrius ir saldžius produktus kartu: bulvių traškučius užgeriame kola arba kitu saldžiu gazuotu gėrimu. Skanu? O dabar suskaičiuokite, kiek šaukštelių cukraus „išgėrėte“ ir kiek gramų druskos suvalgėte. Beje, saldžių gazuotų gėrimų išgersite žymiai daugiau, jei valgysite sūrų maistą, juk dėl druskos poveikio troškina, o saldūs gėrimai troškulio nemalšina.
Yra įvairių tyrimų, nagrinėjančių saldžių gėrimų įtaką žmogui. Pavyzdžiui, vien atsisakius gazuotų gėrimų per dieną sutaupome nuo 235 kcal.
– Kodėl mums vis dėlto reikia druskos? Kiek jos saugu suvartoti per parą?
– 4-5 g per dieną tikrai nėra blogai. Druska reikalinga daugybei organizmo funkcijų, viena įdomiausių – odos imunitetas. Yra tyrimų, patvirtinančių, kad paprastai dėl senėjimo atsirandančios odos ligos ir problemos gali būti efektyviai gydomos vartojant daugiau druskos. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia jos vartoti po 30 g kasdien, tačiau neracionalu ir atsisakyti visiškai. Primenu, kad pagrindinės druskos funkcijos – reguliuoti skysčių balansą organizme ir kontroliuoti raumenų bei nervų darbą, ji reikalinga raumenų atsipalaidavimo procesams. Druskos perteklius pašalinamas su skysčiais per inkstus, o kai jos per daug, jaučiame troškulį.
– Ar visiškas cukraus atsisakymas – tik į sveikatą? Ar pakaktų atsisakyti tik rafinuoto cukraus?
– Vien rafinuoto cukraus atsisakymas tikrai yra milžiniška investiciją į mūsų sveikatą. Tokie nekalti padažai kaip kečupas gali turėti neįtikėtiną kiekį cukraus. Jei kavą ir arbatą geriate be cukraus, tai jau gerai. Kitas svarbus žingsnis – skaitykite produktų etiketes. Tačiau ne tada, kada valgote, o prieš įsidėdami į maisto produktų krepšį.
