Plagijuoja ne tik lietuviai nuo užsieniečių
Į mados gerbėjų akiratį pateko ant šiųmečio J.Statkevičiaus podiumo pamatytas modelis, dėvintis juodą odinį kostiumą, kurio rankovės išpuoštos plunksnomis, o jo galvą dengia motociklininko šalmas.
Vienus tai labai sužavėjo, kiti pastebėjo, kad motociklininko šalmas – jokia naujiena. Pristatydami savo 2016 m. pavasario ir vasaros kolekciją mados namai „A. F. Vandevorst“ ant podiumo išleido modelius, kurių galvą dengė motociklininko šalmas.
Dar vienas diskusijų sukėlęs modelis – J.Statkevičiaus bordo kombinezoną vilkinti manekenė, kurios galvą puošia karūna. Sugretinus ją su Philipo Treacy kūriniu, kurtu mados namų „Alexander McQueen“ 2008 m. pavasario ir vasaros kolekcijai, galima įžvelgti daug panašumų.
Kaltinimų plagiatu šiemet Lietuvos padangėje būta ir daugiau. Pats J.Statkevičius dar šių metų pradžioje buvo viešai apkaltinęs „Mas 924“ drabužių kūrėją Moniką Kazakevičiūtę-Kriščiūnienę, kad jos kurta suknelė, kuria buvo pasipuošusi „M.A.M.A.“ apdovanojimų vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė, yra plagiatas.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad M.Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė savo suknelę sukūrė ir viešai pristatė per renginį „Išteku.lt“ dar prieš metus, iki dienos šviesą išvydo J.Statkevičiaus kūrinys.
Šių metų pradžioje kritikos strėlių sulaukė ir stilistas Kęstas Rimdžius, kūręs įvaizdį Karolinai Meschino. „Žmonės 2019“ renginyje pasirodžiusi Karolina vilkėjo suknelę, kuri – kaip iš akies trauktas Izraelio mados namų „Lior Charchy“ kūrinys. Stilistas šio pastebėjimo nekomentavo, o Izraelio mados namai savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo savo suknelės ir K.Meschino nuotrauka su prierašu „kopija“.
Kaltinimai plagijavimu šį rudenį buvo mesti ir kitai žinomai lietuvių dizainerei Ramunei Piekautaitei, kad šios 2019–2020 m. rudens ir žiemos kolekcijos vienas modelių itin primena „Jil Sander“ 2017–2018 m. rudens ir žiemos kolekcijos drabužį.
„Visi žmonių palyginimai – ne mano užsiėmimas. Aš kuriu drabužius, o kiti juos arba priima, arba ne, ir tiek. Kadangi žmogus turi dvi rankas, vieną kaklą, vieną liemenį, dvi kojas, žinoma, gali kažkur kažkas būti panašaus. Visada galima rasti sutapimų, jei tik jų ieškosime“, – portalui tuomet sakė R.Piekautaitė.
O štai visai neseniai spaudoje buvo aptarinėjamas priešingas įvykis – kad pasaulyje garsios britų dizainerės Stellos McCartney 2020 m. pavasario ir vasaros kolekcijoje esantis modelis – lietuvių dizainerės Agnės Biskytės 2014 m. pristatyto kostiumėlio „Seashell“ (liet. „Jūros kriauklė“) kopija. Tada lietuvė kūrėja socialiniame tikle „Facebook“ pasidžiaugė, kad kol S.McCartney kūrybos gerbėjai laukia kitų metų pavasario, jos gerbėjos jau penkerius metus mėgaujasi šiuo kūriniu.
Svarbiausia: kūrinys – plagiatas ar interpretacija
Paieškoję tokių kopijavimo, plagijavimo atvejų surastume nemažai. Mados pasaulyje niekas nuo to neapsaugotas, o tai, kad žinomų mados namų agentai važiuoja į įvairias šalis ir ieško idėjų, aprangos ir įvaizdžio dizainerės Olesės Kekienės teigimu, yra įprasta praktika. Svarbiausia čia, pasak jos, kaip visa tai yra daroma. Ar galutinis kūrėjo rezultatas tampa plagiatu, ar interpretacija.
„Meno ir dizaino pasaulyje semtis įkvėpimo iš kitų kūrėjų yra įprasta praktika, nes kūrybiškumas nesireiškia iš tuščios erdvės. Visada yra remiamasi kieno nors kūrybos, mąstymo metodu, o tada vystoma toliau, ką dizaineris iš pagrindų ir turėtų daryti.
Jei paimama idėja ir įgyvendinama tokiu pat principu, tai vadinama plagiatu. Tai neetiška, nes sumanymas ir jo įgyvendinimas yra kažkieno atsakomybė ir kūrinys. Kai yra interpretacija, galime sakyti, kad tai yra įkvėpimo šaltinis, nuoroda į kažką. O jeigu plagiatas, už tai turėtų būti baudžiama, nes tai yra vagystė“, – portalui 15min GYVENIMUI sakė O.Kekienė.
Meno ir dizaino pasaulyje semtis įkvėpimo iš kitų kūrėjų yra įprasta praktika, nes kūrybiškumas nesireiškia iš tuščios erdvės.
Paprašyta pasidalyti savo vertinimu pateikus aukščiau straipsnyje minėtų J.Statkevičiaus ir užsienio dizainerių modelių nuotraukas, pašnekovė teigė negalinti tvirtinti, kad tai plagiatas.
„Nenoriu ir negaliu komentuoti sukūrimo aplinkybių ir taip tiksliai teigti, tik numanau ir tiek, kiek plika akimi būtų galima vertinti, įtariu, kad tai – plagiatas. Jam nustatyti galbūt turėtų būti numatyta ekspertų komisija ir kitos priemonės. Šiuo atveju tai yra tik spėjimas“, – sakė O.Kekienė.
J.Statkevičius pelnytai vadinamas žymiausiu lietuvių dizaineriu, niekas nekvestionuoja jo indėlio į Lietuvos mados istoriją. Į tai atsižvelgiant, gal ir natūralu, kad iš jo tikimasi daugiau ir jam keliami aukštesni reikalavimai. Tačiau, O.Kekienės nuomone, šioje vietoje nereikėtų skirstyti kūrėjų į labiau ar mažiau žinomus, daugiau ar mažiau pasiekusius. Tai galioja visiems, ir bet kuriam kūrėjui taip elgtis yra neetiška.
„Čia tas pats, kaip darbe pasakytum kito žmogaus idėją kaip savo. Tai yra tiesiog bendražmogiškos pamatinės vertybės. Svarbu suvokti, kas yra dizaineris. Tai – projektuotojas, žmogus inžinierius. Jis mąsto, projektuoja, o estetika yra tik dešimtas žingsnis iš visų dizaino žingsnių, kuriuos reikia padaryti“, – teigė pašnekovė.
Tautai pasakos nebeužtenka
Vis dėlto, O.Kekienės teigimu, ne vieną J.Statkevičių reikia kalti prie kryžiaus. Iš esmės čia kalbama apie bendrą kūrybinę mados krizę, kai greitis ir vartojimas, pasak jos, pasiekė tokį piką, kad dizaineriai neturi kada būti dizaineriais, o tampa idėjų vadybininkais. Pašnekovė priminė, kad dėl šių priežasčių iš didžiųjų mados namų buvo pasitraukęs Rafas Simonsas, Alberas Elbazas ir kiti.
„Kalbu apie tai, kad sukamės tame pačiame rate, ir mada daugiau savęs išrasti nebegali. Kitas žingsnis madoje – nebe KĄ kurti, o KAIP kurti. Ir čia turi pasikeisti visas mąstymo modelis. Ne tik kūrėjų, gamintojų, bet ir vartotojų. Kiek idėja ir siūlymas yra tvarus, išlaikantis pusiausvyrą, pagarbus aplinkai ir žmogui, kiek jis kūrybiškas, atspindintis estetines ir kultūrines vertybes bei funkciją.
J.Statkevičius visuomet Lietuvai dovanojo pasaką. Tai yra gražu, tai pakylėja, šitos pasakos daug kas laukia. Bet tauta sąmoningėja, ir pasakos nebeužtenka.
J.Statkevičius visuomet Lietuvai dovanojo pasaką. Tai yra gražu, tai pakylėja, šitos pasakos daug kas laukia. Bet tauta sąmoningėja, ir pasakos nebeužtenka. Lyderio pradedama prašyti atstovauti aukštesnėms vertybėms – sąmoningumo, atsakingumo ir teisingumo, nes tai yra dabartinės lietuvių vertybės, į kurias norime lygiuotis, siekti, gyventi. Seni iliuzijos kūrimo modeliai be atsakomybės už tai, kaip tai yra sukurta, nebetinkami“, – sakė O.Kekienė.
Jos teigimu, daugybė kūrėjų kopijuoja, bet reikia suvokti, kas yra kūrybiškumas ir ko reikalaujama iš dizainerio. „Dizainas iš tiesų yra tam tikra intelekto forma, projektavimas, eksperimentavimas, paieška. Laikotarpio, tautos arba asmeninis prisipažinimas to, kuo tikime ir ką palaikome“, – paaiškino pašnekovė.
Dizaineris J.Statkevičius telefonu neatsiliepė, paprašytas pakomentuoti pastebėjimus dėl modelių panašumo, žinute atsiuntė tokį atsakymą: „Linkiu sėkmės tam neįvardytam žiūrovui kuriant originalų meną (šypsenėlės simbolis).“
