Iš Javos salos kilusi unikali audinių dekoravimo technika būdinga tik šiam kraštui, tačiau kodėl to nepernešus į Lietuvą? Verslininkei Rasai Baltei-Balčiūnienei ir grupei kitų moterų iš Lietuvos kilo idėja sujungti madą ir meną, Rytus ir Vakarus, Europą ir Indoneziją viename grožio projekte. Monikos Požerskytės objektyve – verslininkės, kurios ir perkėlė itališkus raštus ant batikos.
Batikos kelias – nuo paveikslo iki drabužio
Jei būtų gyvas italų menininkas Antonio Meneghetti, tikriausiai liktų nustebęs, bet patenkintas, išvydęs, kaip jo sukurti paveikslai ir raštai lietuvių dėka atsidūrė ant indonezietiško šilko.
Lietuvių verslininkių užsakymu, Indonezijos batikos meistrai perkėlė italo A.Meneghetti raštus ant vietinio šilko. Tai retas atvejis, kai Europoje gimęs raštas atgimsta ant Indonezijos batikos – paprastai šiai unikaliai technikai būdingas Javos salos raštų stilius.
Pagaliau tai tapo drabužiais. Žinomos dizainerės Ramunė Strazdauskaitė ir Jurgita Januškevičiūtė iš audinio sukūrė drabužius.
Dvi savaites po Indoneziją keliavusios verslininkės tuos drabužius pristatė vietos rinkai. „Indoneziečiams tai neįprasta, tačiau domisi ir nori bendradarbiauti. Juk raštai jiems nematyti, o štai batika ir šilkas – artima“, – pasakojo verslininkė Rūta Kaupinytė-Gotesman, ką tik grįžusi iš Indonezijos.
Žinoma, raštai indoneziečiams nėra įprasti. Tačiau iš batikos sukurti drabužių modeliai yra daugiau nei šilko kūriniai moterims.
Gimė iš dailininko raštų
„Indonezijos batika – daugiau nei šiaip amatas, tai – pusiau amatas, pusiau menas, perteikiantis dirbančiojo emocinę būseną ir jo jausmus. Jei įprastinė batika marginama tradiciniais piešiniais, tai šiai kolekcijai skirti audiniai buvo sukurti remiantis A.Meneghetti tapybos darbų motyvais“, – pasakojo R.Balčiūnienė.
Stambių įmonių ir korporacijų vadovės, investuotojos, meno ir vadybos specialistės nusprendė trumpam tapti modeliais ir M.Požerskytės dėka įsiamžino, ko gero, pirmojoje Lietuvoje Indonezijos batikos fotosesijoje.
Jei šį savaitgalį užsuksite į „Litexpo“ vykstančią grožio industrijos parodą, „AMRES art“ pojūčių erdvėje kaip tik ir kabo išdidintos fotografijos ir Lietuvos dizainerių sukurti drabužiai, gimę iš Javos salos unikalios batikos ir italų dailininko raštų. Šalia jų – Sauliaus Kruopio, Vijos Tarabildienės ir kitų žinomų Lietuvos dailininkų paveikslai.
Šilko kelias
„Mada užsiciklinusi – pavasaris, vasara, ruduo, žiema, tačiau svarbiausia yra individualumas. Batika būtent ir padeda išreikšti individualumą. Šis šilkas tampa lyg moters dalis, jei ji paliečia“, – sako žinoma dizainerė J.Januškevičiūtė. Ji sako – šilką reikia glostyti, nes jis, kaip ir moteris, atskleidžia tą intrigą, kokia ji yra – švelni.
„Femina Bona“ įkūrėjos ir „AMRES Art“ projekto autorės Rasos Baltės-Balčiūnienės teigimu, šis projektas išreiškia esmines šiuolaikinės mados tendencijas: atsigręžti į žmogaus individualumą, sujungti grožį ir natūralumą, patrauklią išvaizdą, gerą emocinę būklę ir fizinę sveikatą. „Natūralus šilkas jau pats savaime vertinamas dėl teigiamo poveikio žmogaus fizinei ir emocinei savijautai“, – sako ji.
Parodoje eksponuojama sukurta drabužių kolekcija, o batikos modelius demonstravo žinomos moterys: aktorė Gabija Jaraminaitė, architektė Laura Sirvydytė, verslininkės R.Baltė-Balčiūnienė, Jolanta Šadbarienė, Daiva Viskontienė, Asta Dekinienė, Dalia Remeikytė, Dovilė Šipelienė, Ramūnė Radienė, Tatjana Girniuvienė, R.Kaupinytė-Gotesman.
