– Dariau, ilgą laiką buvote visiškai niekuo neišsiskiriantis visuomenės narys. Dabar propaguojate sveiką gyvenimo būdą, esate vegetaras, nevartojate alkoholio bei vedate asmeninio tobulėjimo mokymus. Kodėl ir kada jūsų gyvenime įvyko tokie pokyčiai ?
– Vegetaras ir abstinentas aš jau daugiau nei 10 metų. Visa tai įvyko baigus bakalauro studijas ir pradėjus studijuoti magistrą. Viena mano pažįstama iš bendrabučio susidomėjo sveika mityba, joga ir nusprendė tapti vegetare bei pasiūlė man tai daryti kartu. Tai man pasirodė labai įdomus socialinis eksperimentas ir aš sutikau pabandyti. Pradėjau ir supratau, kad man tokia mityba labai patinka. Ne tik skonis, bet ir kiti aspektai – energijos gausa, geresnė sveikata, etika gyvūnų atžvilgiu, ekologiniai dalykai ir t.t. Taigi, vegetarizmas man prigijo, sėkmingai taip maitinuosi iki šiol. Nuo čia prasidėjo ir kelias į tolesnį savęs atradimą.
– Vienu metu buvote žaliavalgis, iš miesto persikraustėte gyventi į kaimą. Kaip tada keitėsi jūsų gyvenimas? Gal tai buvo vienas iš būdų atrasti save?
– Pakeitęs mitybą ėmiau labai domėtis savęs tobulinimu, dvasiniais dalykais, ekologija, eko bendruomenėmis ir t.t. Teko metus žaliavalgiauti, paskui kurį laiką maitinausi veganiškai, o šiandien vėl esu vegetaras.
-
Vieni užsidaro, kitiems optimizmo pakanka: veganus ir jiems prijaučiančius kviečia naujas bistro „Rosehip“
-
Veganiško verslo ėmęsis barmenas: „Labai daug prekybos centrų maisto yra tiesiog šlamštas“
-
Pasiilgote naujų skonių ir lengvumo? Išbandykite veganiškus ir vegetariškus patiekalus: 15 receptų
-
Psichologė Melanie Joy: „Mėsos valgymas formuoja mumyse skriaudiko mentalitetą“
Kai tapau vegetaru, greitai atsidūriau eko bendruomenėje kaime – nutraukiau studijas, išėjau iš darbo ir pradėjau tyrinėti gyvenimą kitoje aplinkoje, padėjau kaimynams statyti šiaudinius namukus, sėti daržoves. Visa tai leido man suprasti kas man patinka – tai žmonių mokymas, konsultavimas, paskaitų vedimas. Esu dėkingas visiems eksperimentams ir pasirinkimams, kuriuos tada dariau, nes būtent jie atvedė mane į džiaugsmą būti „čia ir dabar“. Esu labai laimingas.
– Ar nebuvo baisu visko mesti – palikti gerai apmokamą darbą, miesto privalumus, ir išsikraustyti kažkur – į kaimą? Kaip reagavo jūsų tėvai, giminės, draugai?
– Reakcijų sulaukiau visokių – ir teigiamų, ir neigiamų. Gyvenime man tai padėjo atsirinkti draugus, dalis jų savaime atkrito, tiesiog nustojome bendrauti. Prie to prisidėjo ir mano mityba, tai, kad visiškai atsisakiau alkoholio. Tai parodė kas yra tikrieji draugai.
Iš prigimties esu smalsus žmogus, todėl noriu visada viską išbandyti, pajusti pats. Nemėgstu aklo fanatizmo. Visiškai nebuvo sunku kardinaliai pakeisti savo aplinkos, man patiko išvažiuoti gyventi į eko bendruomenę kaime, išeiti iš komforto zonos. Gerai, kad tada buvau jaunas, turėjau laiko visokiems išbandymams bei eksperimentams – dabar, kai turiu šeimą, nebereikia to daryti.
– Minėjote, kad apie 10 metų esate vegetaras. Kiek, jūsų nuomone, žmogaus organizmui reikia laiko priprasti prie tokios mitybos? Ar veganiškas/vegetariškas maitinimosi būdas gali būti pilnavertis?
Jei veganas ar vegetaras kelis metus valgys tik bulves ir makaronus, žinoma, kad su sveikata bus labai blogai. Lygiai tas pats galioja ir žmonėms, kurie valgo viską.
– Taip, tokia mityba yra pilnavertė. Tai patvirtina Pasaulinė sveikatos organizacija ir kitos svarbiausios pasaulyje sveikatos bei mitybos institucijos. Vakarų pasaulyje veganizmas bei vegetarizmas yra laikomi normaliu dalyku. Tačiau mityba turi būti įvairi. Jeigu veganas ar vegetaras kelis metus valgys tik bulves ir makaronus, žinoma, kad su sveikata bus labai blogai. Lygiai tas pats galioja ir žmonėms, kurie valgo viską.
Taigi, jei veganiška ar vegetariška mityba yra subalansuota, žmogus valgo daug vaisių ir daržovių, termiškai neapdoroto maisto, ši mityba yra ne tik tinkama, bet ir sumažina tokių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai ar vėžio, riziką.
Kiekvieno žmogaus organizmas, konstitucija yra skirtingi ir perėjimas prie kitokios mitybos yra labai individualus. Kai kurie gali prie veganiškos mitybos pereiti labai greitai, pavyzdžiui per dieną, kitiems gali užtrukti ilgiau – mėnesį, du ar tris, o gal net dar daugiau. Keičiant mitybą rekomenduočiau pasikonsultuoti su mitybos specialistais, pasidaryti išsamesnius tyrimus bei labai stebėti save, savo organizmą. Atsarga gėdos nedaro, ypač, jei gyvename mieste, patiriame stresą, mažai laiko leidžiame gamtoje.
Pačiam pereiti prie kitokios mitybos nebuvo sunku, nes niekada nebuvau prisirišęs prie mėsos skonio ir jo man netrūko. Permainos įvyko labai lengvai – internete radau daug informacijos apie tokią mitybą, receptų, susiradau draugų vegetarų. Žinoma, situaciją palengvino ir tai, kad tada buvau dar vienas, neturėjau žmonos, vaikų ir savo mitybos nereikėjo prie nieko derinti. Be to, mano organizmas prieš naująją mitybą visiškai „neprotestavo“. Stengdavausi pirkti kuo sveikesnius, natūralius vaisius, daržoves bei uogas, iš jų darydavau sultis, glotnučius. Ir dabar stengiamės maitintis kuo sveikiau.
– Ar daug laiko praleidžiate virtuvėje?
– Dabar esu vedęs, tad virtuvėje praleidžiu labai mažai laiko (juokiasi). Mano žmona – irgi vegetarė, labai skaniai ruošia maistą, todėl nematau tikslo ten be reikalo sukiotis ir jai trukdyti.
Iš prigimties esu mokytojo tipo žmogus, man patinka skaityti knygas, mokytis, mokyti kitus, vesti seminarus. Ar man patinka gaminti maistą? Ne. Ar patinka valgyti? Taip.
– Kaip su organizmui reikalingomis medžiagomis, vitaminais? Ar teko vartoti papildus?
– Per 10 metų vegetarizmo ir kitokios mitybos, man neteko naudoti jokių papildų, kadangi netrūko jokių vitaminų ar mineralų. Reguliariai darausi tyrimus, kad galėčiau tai sekti. Man pasisekė, jog gyvenu gyvenimą be streso, apsuptas gamtos, mano darbe nėra per daug įtampos, turiu daug laisvo laiko, sportuoju.
Visiems sakau, kad bent kartą per metus svarbu pasitikrinti sveikatą, pasidaryti kraujo tyrimus, nes gali ko nors trūkti, ir tą trūkumą nebūtinai iš karto pajusime fiziškai. Ši taisyklė – stebėti savo organizmą – galioja visiems, nesvarbu koks mitybos būdas.
– Kaip prasideda jūsų diena? Ar turite ypatingų dalykų, be kurių nepradedate savo ryto?
– Atsikėlęs pirmiausia valau dantis, liežuvį, po to bėgu po dušu. Prieš kelis metus, vienoje jogos stovyklų man parodė labai gerą dalyką – rytinį liežuvio valymą. Per naktį, miego metu, organizmas pašalina toksinus ne tik per šlapimo puslę ar kitus organus, bet ir per liežuvį. Todėl ryte būtinai turiu tai padaryti – nusivalyti liežuvį su tam skirtu specialiu liežuvio valikliu.
Po viso to seka trumpa mankštelė ir vandens gėrimas. Kai visa tai padarau – medituoju. Iš tiesų, negaliu įsivaizduoti savo dienos be meditacijos, nes mano darbas susijęs su asmeninėmis konsultacijomis, žmonės ateina su savo problemomis, stresais ir visa kuo. Jei to nedaryčiau, būtų žymiai sunkiau neperiimti viso to iš kitų. Meditacija man yra gyvenimą gelbėjantis dalykas, nes padeda nekaupti mintyse problemų.
Jei proto laiku nevalome, su laiku kaupiasi įsižeidimas, pyktis, pavydas, kitos neigiamos emocijos. Tai gali pasireikšti ir ligomis, ir gendančiu charakteriu. Todėl savo protą, kaip ir kūną būtina prižiūrėti. Medituoti, melstis, linkėti kitiems laimės.
Vakare mėgstu skaityti knygas. Visiškai nežiūriu televizoriaus ir jau daugiau nei 10 metų sėkmingai gyvenu be jo. Tenka daug bendrauti su žmonėmis, kurie išmano kaip veikia rinkodara, psichologija, manipuliacijos per žiniasklaidą. Yra pastebėta, nemažai daryta tyrimų, kad kuo daugiau laiko praleidi prie televizoriaus, tuo daugiau smegenys „bunka“. Plius, užkrečia tave irzuliu, pesimizmu, nes daugiau nei 70 procentų rodomos informacijos yra negatyvaus turinio.
– Savo paskaitose daug kalbate apie lyčių santykius. Su kokiomis problemomis dažniausiai žmonės susiduria?
– Lietuvoje didžiausia problema yra tarpusavio bendravimas. Mokykloje mes negauname vyrų ir moterų santykių pcichologijos pagrindų. Vyrai nesupranta moterų, o moterys – vyrų. Mūsų niekas nemoko pagarbos, dažniausiai ateiname į santykius su įsivaizdavimu, kad egzistuoja magiška puselė, kuri išgelbės ir išgydis. Dažnai meilę sutapatiname su įsimylėjimu. Iki meilės dar turi praeiti nemažai etapų, o dažniausiai, atėjus iki konfliktų, skubama ne juos spręsti, o skirtis.
Apskritai, skyrybos, stresas santykiuose sugadina daugelio žmonių gyvenimą ir sveikatą, be to į tai įtraukiami ir vaikai. Išbalansuoti vyrų ir moterų santykiai – pagrindinė problema, dėl kurios tenka konsultuoti žmones.
– Pakalbėkime apie skirtingą mitybą šeimoje. Ką daryti, jeigu šeimoje yra mitybos įpročiai yra skirtingi? Tarkime, vyras – veganas, žmona – visavalgė. Ar galima tai suderinti?
Jeigu keičiame gyvenimo būdą, mitybą, jokiu būdu negalima spausti kitų ir reikalauti elgtis panašiai. Taip juos tik atstumsim.
– Kai žmonės keičia savo gyvenimą, savo mitybą, labai greitai ateina fanatizmo stadija – kai norisi ir kitus aplinkinius priversti keisti savo gyvenimą ar panašiai maitintis. Pavydžiui – tapau žaliavalgis ir dabar noriu, kad visi būtų žaliavalgiais kaip ir aš. Tad jeigu keičiame gyvenimo būdą, mitybą, jokiu būdu negalima spausti kitų ir reikalauti elgtis panašiai. Taip juos tik atstumsim.
Pirmiausia, tas, kuris keičia mitybą, turėtų nieko nereikalauti ir savo antrosios pusės nespausti. Nereikia netgi labai daug pasakoti apie naujus pokyčius, svarbiausia pristatyti pagrindines naujos mitybos idėjas, aspektus. Po kurio laiko laiko, pusės metų ar daugiau, kitas partneris, jeigu nesulaukia spaudimo, dažniausiai savaime prisijungia.
Daugelyje porų aš matau smerkimą, psichologinį spaudimą. Tai iššaukia nesutarimus ir nėra teisingas kelias. Žodžiu, svarbiausia – iš parnerio nieko nereikalauti ir palikti jam visišką pasirinkimą. Svarbu turėti kantrybės ir suprasti, kad greitų pokyčių nebūna ir geri dalykai į gyvenimą ateina po truputį.
