Ingredientai:
tešlai:
- 0,5 kg ryžių miltų be glitimo;
- 2 kiaušiniai;
- 50 g cukraus;
- 5 g vanilinio cukraus;
- 0,5 l pieno;
- 10 g druskos;
- 150 g sviesto;
- 25 g graikiško jogurto;
- 3 g sodos.
pertepimui:
- 1 kg trintos varškės;
- 125 g maskarponės sūrio;
- 250 g varškės;
- 25 g cukraus;
- 1 g druskos
- 25 g pieno;
- 0,01 g maistinių geltonų dažų;
- 0,01 g maistinių žalių dažų;
- 0,01 g maistinių raudonų dažų.
torto papuošimui:
- 50 g braškių;
- 25 g šilauogių;
- 45 g raudonųjų serbentų;
- šviežių mėtų;
- 5 g pistacijų riešutų.
Gaminimas:
1. Visus tešlai skirtus ingredientus sumaišykite iki vientisos masės ir padalinkite gautą tešlą į 6 dalis. Kepkite burbuliniams arba paprastiems vafliams skirtoje vaflinėje (220 laipsnių temperatūroje), kol vaflis gražiai apskrus. Iškepkite 6 vaflius, juos palikite atvėsti.
2. Sūrio ir varškės kremo pertepimui visus tam skirtus ingredientus sumaišykite iki vientisos masės. Kremą padalinkite į 3 dalis ir kiekvieną jų sumaišykite su skirtingų spalvų maistiniais dažais.
3. Burbulinius vaflius pertepkite gautu kremu, o viršutinį vaflį papuoškite kremo likučiu bei uogomis.
Vaflių torto receptą siūlo išbandyti Vilniuje įsikūrę „Vaflių namai“, kurių specializacija – kepiniai be glitimo. Pasirodo, kad vaflius galima iškepti ir visai nenaudojant kvietinių miltų!
O štai Druskininkų kurorto be mineralinio vandens šaltinių jau nebeįsivaizduojame. Įdomu tai, jog, geologų nuomone, mineralinio vandens atsiradimą nulėmė prieš 500–600 milijonų metų šalia Druskininkų, Mizarų kaime, nukritęs meteoritas. Kraterio centras yra prie Mizarų kaimo, o rytinis pakraštys – ties Meilės sala Nemune. Iš kraterio gelmių veržiasi mineralinio vandens šaltiniai, nors ir neaišku, kokia yra kraterio svarba jų susidarymui. Krateris žemės paviršiuje nematomas, jis yra po Mizarų kaimu ir todėl vadinamas jo vardu. Kraterį atrado mokslininkas Gediminas Motuza. Jo skersmuo apie 5 km, gylis apie 515 m. Pagal tam tikrus požymius, išlikusius šiose sutrupintose ir išlydytose uolienose, nustatyta, kad sprogimo metu temperatūra galėjo siekti 2000–2500°C, o slėgis – kelis šimtus tūkstančių atmosferų.
Visa tai liudija, kad į Žemę turėjo rėžtis apie 200 m skersmens kosminė uola. Mizarų krateryje netgi buvo tiriamas galimas deimantų susidarymas, nes stambesniuose krateriuose, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, jie gali susidaryti.