Gegužės pabaigoje tradicinį Smidrų festivalį rengiančio maisto turgaus „Uptown Bazaar“ vadovė Kristina Paleičikaitė-Lesevičienė pranešime žiniasklaidai dalijasi įdomiausiais faktais apie smidrus – tikrai nustebsite, kiek netikėtumų ir įdomybių siejama su šia daržove.
1. Smidras maistui vartojamas jau tūkstančius metų – nuo Senovės Egipto laikų. Senais laikais smidrai buvo paplitę ir dabartinėje Sirijos bei Ispanijos teritorijoje. Sezono metu juos valgydavo graikai bei romėnai. Negana to, pastarieji šią daržovę susidžiovindavo ir žiemai. O romėnų epikūrininkai užšaldydavo smidrų daigus aukštai Alpėse, kad išsaugotų juos iki Epikūro šventės.
2. Romos imperatorius ir karvedys Augustas dievino smidrus, todėl šių daržovių transportavimui skirtą laivyną net pavadino „Šparagų laivynu“ ir paleido sparnuotą posakį „greičiau nei išverda šparagas“, nusakantį veiksmų greitį.
3. Smidro populiarumas tai augo, tai krito. Yra išlikę istorinių duomenų, kad XV a. jis aktyviai augintas Prancūzijos vienuolynuose, bet iki XV a. vidurio buvo beveik nežinomas Anglijoje ar Vokietijoje.
4. Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas savo kūriniuose jam būdingu stiliumi subtiliai atkreipė dėmesį į tai, kaip stipriai pasikeičia šlapimo kvapas pavalgius šparagų. Britų kritikas, poetas, eseistas Charlesas Lambas prisipažino, kad smidras jam sukelia „švelnias mintis“.
5. Specialistai teigia, kad į Lietuvą smidrus atvežė Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. Jos dėka smidrai išplito Lietuvoje ir dažnai puikuodavosi ant didikų stalų ir bajorų daržuose.
6. Smidras yra natūralus diuretikas ir stiprus antioksidantas, taip pat nuo širdies ligų bei vėžio sauganti, ir net, teigiama, jaunystę prailginanti daržovė.
7. Įvairiose šalyse kasmet rengiami smidrams skirti festivaliai, kai kur net renkamos Smidrų karalienės, vyksta paradai, geriausių smidrų rūšių aukcionai, greičiausio smidrų skutėjo konkursai, o Vokietijos miestas Švecingenas apskritai skelbiasi esąs pasaulio šparagų sostinė! Jie, beje, ne vieninteliai: šparagų sostine save laiko dar ir vienas JAV Mičigano valstijos regionas.
8. Meilė trunka trejus metus? Smidrams irgi reikia trejų metų nuo pasėjimo iki pirmojo derliaus nuėmimo. Mėgėjai įsitikinę, kad ši kantrybė tikrai atsiperka.
9. Specifinį „smidro šlapimo“ kvapą užuodžia ne visi! Šis faktas patikrintas moksliniais tyrimais.
10. Meino (JAV) valstijoje įsikūrę vištų augintojai atliko eksperimentą ir nustatė, kad smidrų lauke 90 proc. sumažėjo žolių po to, kai juose paleido laisvai vaikštinėti viščiukus. Verslininkai rekomenduoja šimte kvadratinių metrų paleisti tuziną vištų.
11. Didžiausias pasaulio smidrų augintojas yra Peru.
12. Smidrams apsaugoti nuo žolių naudojama… druska. Smidrai kur kas geriau negu kiti augalai toleruoja druskingą dirvožemį.
13. Smidrai būna „berniukai“ arba „mergaitės“. Moteriškieji smidrai užaugina raudoną uogą, suvartojančią augalo syvus, todėl „moteriškių“ smidrų kvadratiniame metre užauga mažiau. Ūkininkai dėl šios priežasties augina daugiau „vyriškių“.
14. Auginant smidrus nebūtina turėti televizoriaus – kartais smidrai auga neįtikėtinu greičiu, todėl jų augimą galima stebėti gyvai. Smidras per vieną dieną gali išaugti beveik 18 cm!
15. Įkandus bitei, rekomenduojama sutrinti šparagą ir įtrinti košele įgėlimo vietą. Tai nuima skausmą. Brangoka, tačiau, sako, padeda.
16. Smidras – tobula dietos daržovė. Jame nėra jokių riebalų ar cholesterolio.
17. Vokietijos regione Bavarijoje veikia specializuotas Europos Smidrų muziejus.
