– Miesto svetingumas – kas tai jums asmeniškai?
– Miesto svetingumas, mano nuomone, tai pirmiausia patogumai miesto ar šalies aplankyti atvykusiam turistui. Tai susideda iš apgyvendinimo paslaugų, miesto infrastruktūros, informacijos pateikimo bei pagalbos orientuotis mieste, maitinimo įstaigų gausos bei aptarnavimo kokybės. Paties požiūrio į turistą. Kokius kriterijus išskirtume kaip svarbius? Pirmiausia – nuoširdumas ir noras bendrauti. Pastebėti svečią, pasveikinti, pakalbinti, pasistengti pagelbėti, jei yra poreikis, atsisveikinti pakviečiant kitam susitikimui.
– Kaip manote, ar Vilnių galime vadinti svetingu?
– Taip, Vilnių galima vadinti svetingu, nes Vilniuje gyvena nemažai įvairių tautybių žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis – tiek anglų, tiek slavų. Taigi atvykusiems turistams dažnai nėra sudėtinga susikalbėti. Labai aktyviai veikia Turizmo informacijos centras, padedantis turistams susigaudyti mieste bei pasirinkti lankytinas vietas. Gidų gildija rūpinasi turistų poreikiais, pasiūlydama savo paslaugas tiek grupėms, tiek pavieniams turistams. Gausu viešbučių bei restoranų nuo žemiausios iki aukščiausios klasės. Kas kuria miesto įvaizdį? Juk jį kuria žmonės – gyvenantys, dirbantys tame mieste, nuo jų požiūrio.
– Kaip Vilniaus svetingumą vertintumėte kitų Lietuvos miestų kontekste?
– Kadangi esu kaunietė, panašiai galiu pasakyti ir apie Kauną. Tačiau Vilniuje gyvena ir dirba daugiau įvairių tautybių žmonių, kurie galbūt kalba daugiau kalbų, todėl susikalbėti yra lengviau. Vilnius yra Lietuvos sostinė, natūralu, kad čia yra ir daugiau informacijos centrų, kurie gelbsti turistams.
– Kaip prie kuriamo svetingumo prisideda aptarnavimo sfera? Kokie akcentai svarbiausi?
– Aptarnavimo sfera, manau, labiausiai prisideda prie miesto svetingumo. Viskas prasideda nuo taksi, kai turistas atvyksta į miestą – koks dėmesingas bus vairuotojas, kiek daug jis gali papasakoti pirmomis atvykimo akimirkomis, kaip pristato šalį, jos žmones. Kitas etapas – apgyvendinimo įstaiga, kuri parodo svetingumą per apgyvendinimo procedūrą, kaip ilgai ji trunka, kaip pasitinkami turistai, ar jiems pasiūloma atsigerti tik atvykus, ar padedama nusinešti lagaminus ir kt. O jau vykstant miesto pažinimo etapui, prisijungia restoranai, kurie atspindi svetingumą savo interjeru, jaukumu, pasveikinimu, nuoširdaus pokalbio užmezgimu, šiltu aptarnavimu bei skaniu maistu.
– Praėjusiais metais buvote pripažinti Vilniaus svetingiausiais. Kaip pavyko to nusipelnyti? Kaip patys tai vertinate?
– Manau, svetingumas – kiekvieno žmogaus širdyje. Kaip pats supranti svetingumą, kaip pats pasitinki savo svečius, kiek esi nuoširdus ir dėmesingas, taip tave ir vertina svečiai. Labai paprastai – kaip jautiesi pats, taip ir pasitinki savo svečius. Perduodi tokį savo jausmą ir savo komandai. Manau, kad mūsų veikloje itin svarbus dėmesys personalo atrankai – renkamės žmones, kurie jaučia ir supranta taip, kaip mes.
– Koks Vilnius yra per saldumynų mėgėjo prizmę? Kuo stengiatės jį nustebinti? Kokį Vilniaus skonį stengiatės pristatyti – klasikinių saldumynų ar egzotikos?
– Viskas priklauso nuo svečio poreikių. „Sugamour“ atvėrė duris išskirtinai kaip desertinė su išskirtinio skonio kava. Siūlėme mūsų svečiams pakankamai platų įvairių skonių desertų asortimentą, eksperimentavome su įvairiausiais ingredientais. Pavyzdžiui, greipfrutas ir sūrio kremas, juodųjų serbentų putėsiai ir tonkos pupelių kremas, sukūrėme veganišką pyragėlį iš šokolado putėsių su lazdyno riešutų įdaru – ir tai tik keli iš daugelio eksperimentų.
Kai kuriuos desertus svečiai jau spėjo itin pamėgti, vieni iš tokių „Pistacijų ir aviečių meilė“ ir „Mangų ir sūrio kremo meilė“. Visus produktus atisrenkame labai kruopščiai, atsižveldami į jų kokybę. Visi mūsų desertai yra išskirtinai rankų dabo.
Vėliau, mūsų svečiams pageidaujant, atsirado pusryčių meniu, kurį mes turime visą dieną bei galime pasigirti dideliu pasirinkimu benedikto kiaušinių, kiaušinienių, įvairių košių su šviežiomis uogomis, galime pasiūlyti blynelius bei labai populiarus keptus varškėčius. Kartu su pusryčių meniu sukūrėme ir „a la carte“ meniu, kuris yra labiau europietiškas – jame nemažai prancūziškų patiekalų. Pavyzdžiui, prancūziška svogūnų sriuba, kepti sumuštiniai Croque Madame ir Croque Monseur ar prancūziški pyragai „kišai“. Tiesa, pusryčiams siūlome labiau sveikuolišką maistą, o vakarienė labiau tiktų gurmanams.
Dirbančius ir skubančius visada kviečiame užsukti papietauti. Pietų metu savo svečius visuomet pavaišiname gabalėliu Prancūzijos – „Macaron“ pyragėliu. Pastarųjų turime septynių skonių, bet visuomet bandome atrasti naujų.
– Kaip manote, ar skanus maistas turistui pakankama motyvacija atvykti į Vilnių?
– Šiuo metu Vilnius turi didelį spektrą įvairiausių virtuvių, nuo greito maisto resotoranų, elegantiškų ir prabangių, nuo europietiškos iki rytų virtuvės skonių. Kadangi žmonės vis daugiau keliauja, dažnai į egzotines šalis, pastebima, jog jiems malonu atrasti netradicinius skonius ir Lietuvoje, o užsieniečiams galbūt paragauti jų tradicinio patiekalo svetur. Būtent todėl restoranai turi labai stebėti paklausą, ieškoti ir atrasti naujų skonių, patiekalų bei pateikimo būdų.
Atiduokite balsą už Vilniaus svetingiausius –www.vilniaussvetingumas.lt