„Mėsos krėslas“, autorius Armando Testa
Italas Armando Testa (1917–1992) buvo tapytojas ir dizaineris, savo gimtajame Turine įkūręs grafinio dizaino studiją, tapusią viena didžiausių šalyje ir išlikusią iki dabar. Vienas iš žinomiausių Testa kūrinių – plonyčiais itališko kumpio prosciutto gabalėliais „aprengtas“ elegantiškas krėslas. Šis kūrinys stebina, glumina, verčia spėlioti, kokia jo idėja, pagaliau, kas, menininko įsivaizdavimu, turėtų ant jo patogiai įsitaisyti...
2. „Mėsos namas“, sukūrė skaitmeninio meno agentūra „Kerri“
Namelį iš meduolių esame matę ir gal net statę, tačiau pastatas iš mėsos šventėmis tikrai nedvelkia. Jau greičiau siaubo pasakomis, kuriose yra slaptų kambarių ir kitokių paslapčių. Siurrealizmu dvelkiančiame kūrinyje galima pamatyti ne vieną mėsos gaminį – nuo kumpio gabalėlių iki įvairiausio dydžio kukulių.
3. „Jei sienos galėtų kalbėti“, autorius Marcusas Haasas
Šį meno kūrinį ant vieno iš pastatų sienų galėjo išvysti Berlyno gyventojai, o jame užkoduota politinė žinia. Šis menininko Marcuso Haaso darbas laimėjo konkursą, skirtą darbams, kurių tema būtų Berlyno siena. Ant kūrinio dalimi tapusio milžiniško plieninio peilio išgraviruota „Berlynas 1961–1989“, o pjaunama mėsa simbolizuoja kelis dešimtmečius trukusį miesto padalijimą į Rytų ir Vakarų Berlyną. Berlyno siena griuvo 1989-aisiais, tačiau žvelgiant į šį kūrinį kai kuriems gali kilti paprastas klausimas, ar taip „perpjautas“ miestas gali visiškai lengvai suaugti į „vientisą mėsos gabalą“.
4. „Mano Niujorkas“, autorius Zhang Huanas
Šio kinų kilmės menininko Zhang Huano kūrinio neišvysite meno galerijose. Vilkėdamas savo paties sukurtą gigantišką kostiumą iš mėsos 2002-aisiais jis atliko performansą, bėgdamas Niujorko gatvėmis. Savo kūriniu Zhang Huanas kėlė ne vieną klausimą, o kuris jų aktualiausias, beliko spręsti žiūrovams: ką reiškia būti imigrantu, kuo žmogus skiriasi nuo gyvūno, kodėl JAV tokia svarbi kūno rengyba (bodybuilding) ir daugelis kitų.
5. „Mėsos suknelė“, autorius Markas Rydenas
Menininkas Markas Rydenas, vadinamas „popsiurrealizmo krikštatėviu“, savo darbuose mėsą naudoja dažnai. Kodėl? Anot jo, šiuolaikinėje kultūroje egzistuoja milžiniška praraja tarp mėsos, kurią mes valgome, ir tos, kurioje „gyvename“. „Visi mes dėvime savo kūnus, kurie yra lyg apdarai iš mėsos“, – yra sakęs šis menininkais. „Mėsos suknelė“ – tai liaunutės merginos rimta veido išraiška skulptūra, kuri aprengta iš blyškiomis spalvomis nuspalvintų butaforinių dešrų, kepsnių, šonkaulių ir kitų skerdienos dalių „pasiūta“ suknele.
