„MSN“ aiškina, kas tai galėjo lemti ir pateikia nuomonę, ar ankstyva vakarienė iš tiesų yra sveikesnė mūsų organizmui.
Kaip teigiama portale, vakarieniauti anksčiau tapo populiaru iš dalies dėl pasikeitusio restoranų darbo laiko. Tačiau tyrimai rodo, kad ankstyva vakarienė gali būti ir sveikesnė, ypač sergantiems 2 tipo diabetu.
Kai kurie tyrimai parodė, kad vėlyvos vakarienės gali turėti neigiamos įtakos glikemijos kontrolei ir prisidėti prie nutukimo. Įrodyta, kad ankstyvesnis valgymas, ypač jei vakarienės metu suvalgomas didesnis kiekis kalorijų, turi teigiamą poveikį trumpalaikiam svorio mažėjimui. Tačiau tinkamiausio vakarienės laiko nustatymas priklauso nuo individualių veiksnių ir nėra vieno visiems tinkančio metodo.
Štai keletas teiginių, kurie remiasi atliktais tyrimais ir metaanalizėmis ir palaiko sprendimą vakarieniauti anksčiau, t.y. kad iki miego laikas būtų kuo ilgesnis.
-
Virškinimo procesai ir miegas
Virškinimo procesas yra energijos reikalaujantis procesas, kuris užtrunka tam tikrą laiką. Kai valgome vėlai vakare, virškinimo sistema yra priversta dirbti intensyviai net ir tada, kai organizmas ruošiasi poilsiui miego metu. Tai gali sutrikdyti miego kokybę, sukelti rėmenį, pilvo pūtimą ar kitus diskomfortą keliančius pojūčius. Tuo metu, kai vakarienę valgome anksčiau, virškinimo procesas baigiasi dar prieš einant miegoti, o kūnas gali lengviau pereiti į atsistatymo fazę.
-
Metabolizmas ir riebalų kaupimas
Naktį medžiagų apykaita sulėtėja, todėl vėlai pavalgius gali padidėti riebalų kaupimas. Kitaip tariant, kai valgome vėlai, organizmas turi mažiau galimybių sudeginti kalorijas, todėl maisto energija gali būti kaupiama kaip riebalai. Jei vakarienę suvalgome anksčiau, organizmas turi daugiau laiko perdirbti maistą ir geriau jį panaudoti energijai, o ne riebalų kaupimui.
-
Cirkadinis ritmas ir hormonai
Mūsų kūnas vadovaujasi cirkadiniu ritmu, kurio metu hormonų lygis ir kūno temperatūra kinta priklausomai nuo paros meto. Jei vakarienę valgome vėlai, gali sutrikti šis ritmas, nes insulino ir leptino (hormono, reguliuojančio apetitą) sekrecija gali nesutapti su natūraliais kūno poreikiais. Kartais dėl to gali kilti apetitas užvalgyti ir vėl, nors prieš kurį laiką jau sočiai pavakarieniavote.
-
Gerai suvirškinta vakarienė ir protinė veikla
Anksčiau suvalgius vakarienę, kūnas turi daugiau laiko maisto perdirbimui ir nesukelia energijos pokyčių, kurie gali trikdyti naktinį miegą. Tai leidžia žmogui lengviau atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui, o ryte pabusti žvaliam, su daugiau energijos. Tuo tarpu vėlai vakarienę valgantys žmonės gali jausti mieguistumą ir nuovargį, nes organizmas vis dar „dirba“ virškinant maistą.
-
Cukraus lygio kraujyje stabilumas
Vėlyvas valgymas gali padidinti kraujo cukraus lygį vėlai vakare, nes insulinas, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, naktį nesugeba dirbti taip efektyviai kaip dieną. Tai gali padidinti ilgalaikį cukraus lygio svyravimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Vakarienę valgant anksčiau, organizmas gali geriau subalansuoti kraujo cukraus lygį ir užtikrinti, kad miegant neatsirastų kraujo cukraus svyravimų.
-
Svorio kontrolė
Yra teorijų, kad vakarienės valgymas anksčiau gali padėti geriau kontroliuoti svorį. Valgant anksčiau, organizmas turi daugiau laiko „panaudoti“ suvartotas kalorijas ir geriau kontroliuoti alkį, sumažinant persivalgymo galimybes vėlai vakare. Tai taip pat leidžia žmogui vengti emocionio valgymo ir suvaldyti vakaro „užkandžiavimo“ įpročius.
