Prieš trejus metus jis nė nenumanė, kaip viskas pasisuks. „Sumečiau sėklytes į vazonus ant palangės, o rudenį sulaukiau tikrai gausaus derliaus. Tai buvo aitrieji pipirai – chocolate habanero, tamsiai rudos spalvos. Beje, tuo metu man net sunku buvo patikėti, kad paprika gali būti kitų spalvų nei raudona ar geltona. Nusprendžiau tas paprikas panaudoti įvairiems patiekalams – juk reikėjo viską išragauti“, – verslo gimimo idėją prisimena Daumantas.
Kaip sako vyras, kadangi paprikos buvo itin aštrios, tad jų paprastai nesuvalgysi. „Iš paprikų galima padaryti įvairius padažus, galima jas džiovinti, malti, marinuoti, tad nusprendžiau paeksperimentuoti ir gaminti įvairius patiekalus. Taip paprikos nukeliavo į padažus, kuriuos pirmiausia išragavo šeimos nariai. Iš pradžių eksperimentavau su aštrumu, kadangi sunku patikėti, kiek to aštrumo telpa mažiausiame paprikos gabaliuke. Pirmasis mano padažas buvo su ananasais“, – prisimena Daumantas ir priduria, kad būtent jis vėliau transformavosi į tokį, kurį šiandien siūlo įsigyti ir aštrių pojūčių mėgėjams.
Kitokie skonių atradimai
Šiandien jis ir toliau augina įvairias aitriąsias paprikas, eksperimentuoja, todėl ne tik jo, bet ir artimųjų palangės būna nukrautos paprikų daigais. Tiesa, savų užsiaugintų paprikų jau nebeužtenka padažams gardinti.
Jis dalinasi, kad taip eksperimentuodamas jis sukūrė keturis padažus, kurie jam patinka labiausiai – tai mangų ir ananasų, klasikinis – česnakinis su žolelėmis, tiesa, jis visai neprimena standartinio majonezinio, trečiasis užgimė kaip barbekiu idėja, tačiau šiuo metu kiek pasikeitė ir yra pažįstamas pavadinimu „Rūksta nelabasis“, o kultinis ir pats aštriausias – „Brangioji, aš sudeginau vaikus“, kuris primena ir garsųjį filmo pavadinimą. D.Mikalčius juokauja, kad būtent pastarasis yra sukurtas ne tiek dėl skonio, kiek dėl aštrumo.
Taip su šiais padažais gimė verslas itin žaismingu pavadinimu –„Kanda žandą“. Daumantas juokiasi, kad pavadinimas į galvą atėjo sėdint tualete ir naudojantis telefonu: „Padažai man visuomet buvo tik malonus hobis, bet juos ragaujantys draugai nuo pat pradžių sakydavo, kad laikas kurti savo prekės ženklą ir ne bet kokį, o juokingą, nes humoras man visuomet artimiausias draugas“ – dalinosi jis.
Kadangi iki to laiko Daumantas dirbo kitoje srityje, kaip gyvenimo pokyčius priėmė artimieji? Sako, kad viskas vyko palengva, palaipsniui, todėl vienu metu buvo ir samdomas darbuotojas, ir jau kūrė savo verslą.
„Mačiau, kad viskas augo, todėl nusprendžiau pasilikti prie savo verslo ir nesiblaškyti. Iš pradžių buvo daug baimių, bet aplinka besąlygiškai palaikė. Net pats nustebau, kaip mane stūmė į priekį. Tai man buvo pamoka, kad nebijočiau ir daryčiau tai, apie ką svajoju“, – sako D.Mikalčius.
Aštru, aštriau, aštriausia!
Ar jis visą laiką mėgo aštrų maistą? „Per didelio kiekio aštrumo ir pats nemėgstu. Esu bandęs patį aštriausią padažą pasaulyje, po kurio iškritau iš gyvenimo kokioms trims valandoms (juokiasi). Supratau, kad labai nemažai daliai žmonių aštrus padažas asocijuojasi tik su aštrumu ir turi kone deginti.
Supratau, kad labai nemažai daliai žmonių aštrus padažas asocijuojasi tik su aštrumu ir turi kone deginti.
Man tai neatrodo labai logiška, nes kam save kankinti? Kai pradėjau bendrauti su virtuvės šefais, eiti į maisto rinką, supratau, kad skonyje yra daugybė dalykų. O kiek padaže gali būti poskonių, kaip jie gali skleistis! Aštrumas yra vienas iš skonių kelionės aspektų. Kai pradėjau eksperimentuoti ir žaisti supratau, kad patys geriausi padažai yra vidutinio aštrumo arba mažiau aštresni“, – sako D.Mikalčius.
Kaip derinti aštrius padažus su maistu ir kas skaniausia? Pasak pašnekovo, pats paprasčiausias padažų išmėginimas yra tiesiog jų ragavimas su greitai paruošiamu maistu, tarkime, su vištienos sparneliais, užkandukais, sūrio spurgytėmis ir pan. Tačiau geriausia pradėti išvis nuo lašelio ant piršto ir įvertinti aštrumą bei skonį. „Dar labai skanu aitrūs padažai su kiaušiniene, pvz., jos derinys su sriracha padažu išvis yra klasika. Galima taip pat aštrius padažus išmėginti ir troškiniuose, sriubose, su mėsa, su žuvimi ar jūros gėrybėmis“, – sako vyras.
Ar lietuviams patinka aštrus maistas? Pasak Daumanto, čia žmonės pasiskirsto į dvi stovyklas – arba labai mėgsta, arba nebando.
„Vieni nori kuo aštriau, o kiti žvelgia atsargiai ir net prisibijo. Tai gali būti susiję su klaidingu įsivaizdavimu, kad, tarkime, aštrus padažas bus toks aštrus, kad net neįmanoma valgyti. Tokią nuomonę norėtųsi pakeisti. Aštrumas yra unikalus – tai jausmas, o ne skonis“, – sako D.Mikalčius.
Paklaustas apie ateities planus jis sako, kad po Naujųjų metų turi daug planų. „Aš anksčiau neturėjau nieko bendro su maistu – dirbau su komunikacija, verslu, rinkodara, pardavimais, mobiliaisiais įrenginiais ir pan. Dabar, būdamas maisto industrijoje, aš pamačiau, kad čia labai skatinama bandyti, eksperimentuoti ir tai man labai patinka. Ateityje norėčiau dar į rinką paleisti kelis naujus padažus, taip pat kurti firminius maisto patiekalus, pvz., marinuoti mėsą ir pan.“, – sako Daumantas.
Kol kas visus darbus – nuo padažų gaminimo, receptūrų, partnerių paieškų iki platinimo ir reklamos socialiniuose tinkluose jis daro visiškai vienas, todėl veiklos jam užtenka.
Kai pradėjau asmeninį verslą, supratau, kad tai yra be galo įdomus, motyvuojantis, bet tuo pačiu ir varginantis darbas.
„Kai pradėjau asmeninį verslą supratau, kad tai yra be galo įdomus, motyvuojantis, bet tuo pačiu ir varginantis darbas, juolab, kad viską kol kas darau pats. Maisto industrija yra labai sunki veikla, kadangi čia netrūksta iššūkių. Bet svajonių tikrai turiu ir ateity norėčiau sudominti lietuvius aštriu maistu. Būtų puiku įgyvendinti degustacijos idėją bei pakviesti žmones į tokią skonių kelionę. Nes tikrai yra labai daug ką papasakoti apie aštrų maistą!“, – sako D.Mikalčius.