Susidomėję tokiais ateities gaminiais į vakarienę susirinko nemenkas būrys svečių – nuo politikų, veganiškos mitybos propaguotojų iki virtuvės šefų ir maisto tinklaraštininkų.
Kol L.Čeprackas su savo komanda čia pat, matomi už stiklo sienos, ruošė vakarienę, susirinkusieji su nemenka nuostaba tyrinėjo iš anksto pateiktą vakarienės meniu. Jame puikavosi visa patiekalų įvairovė – nuo augalinės lašišos sašimio, augalinio tuno tartaro iki 3D spausdintuvu pagamintos mėsos patiekalų – burgerių su augalinės mėsos pastrami ar burgundiškos augalinės jautienos.
Tiesa, kaip minėtasis mėsos spausdinimas vyksta, svečiams parodyta nebuvo, tad šiokia tokia intriga liko net vakarui pasibaigus.
-
Kaip pasigaminti augalinio „pieno“? Tam tiks ir riešutai, ir grikiai ar bulvės
-
Populiarėjanti fleksitarinė mityba: kokie jos principai ir kodėl ją lengva išbandyti vasarą?
-
Veganai: etiškas sprendimas – ne jautieną keisti vištiena, bet valgyti mažiau mėsos
-
Ieškantiems augalinio maisto restoranuose – rekomendacijos vienoje platformoje
Naujovė, kuri ateina į mūsų gyvenimą
Anot degustaciją pristačiusios organizacijos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjo Tomo Byčkovo, pasaulinė augalinių baltymų rinka pasaulyje sparčiai auga – vartotojams pasiūloma vis daugiau naujų augalinių gaminių, primenančių tikrus mėsos produktus. Jis priminė statistiką, jog gyvulininkystės sektorius yra atsakingas už 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą, o gyvulių pašarams auginti sunaudojama net 77 proc. žemės ūkio paskirties žemės.
„Įtraukdami į savo mitybą augalinius baltymus ir valgydami mažiau mėsos, prisidedame prie pokyčių mažinant neigiamą gyvulininkystės poveikį aplinkai“, – sakė T.Byčkovas. Jis teigė, jog Lietuvoje vienas žmogus vidutiniškai per metus suvalgo 101 kg mėsos ir tai yra net 3 kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.
Pats L.Čeprackas svečiams siūlė jo paruoštą vakarienę priimti kaip naujovę, kuri ateina į mūsų gyvenimą. „Manau, tai, ką ragausite, ateityje valgys daugelis ir tik turtingieji valgys tikrą mėsą“, – skambiai pareiškė žinomas virtuvės šefas.
Išvaizda apgavo, o kaip skonis?
L.Čepracko sukurti patiekalai svečių laukė patiekti Petri lėkštelėse – skaidriuose padėkliukuose, kurie plačiai naudojami įvairiausiems biologiniams tyrimams. Labai simboliška ir itin tinkama „ateities maistui“.
Visi patiekalai savo išvaizda nesunkiai įtikino, jog tai yra kai kas jau ragauto, pažįstamo, tradicinio.
Visi patiekalai savo išvaizda nesunkiai įtikino, jog tai yra kai kas jau ragauto, pažįstamo, tradicinio – sašimis, mėsainis, Velingtono kepsnys. Tačiau atsikandus vieno, paragavus kito, vis tik buvo galima justi kitokią tekstūrą, visiškai kitokį, nei tikėtasi, skonį, o gal net jo nebuvimą, sėkmingai paslėptą įvairiausių papildomų priedų.
Tad skirtingi svečių įspūdžiai ir tapo įdomiausia vakaro dalimi – nuo susižavėjimo ir į viršų keliamų nykščių iki lengvo skepsio ar atsikandus į šalį padėtos lėkštelės. Buvo svečių, kurie juokavo, jog gerai pažįstami priedai, patiekti prie augalinės mėsos, ir buvo skaniausia patiekalo dalis.
Kita vertus, susirinkusieji iš anksto žinojo, jog valgys kai ką, kas tik „apsimeta“ mėsa ar žuvimi. Įdomu, kokie būtų įspūdžiais, jei nė vienas jų nebūtų žinojęs, jog mėsa atkeliavo ne iš skerdyklos, o iš fabriko, kur „mėsa“ pagaminama iš grūdinių kultūrų.
„Produktai-apsimetėliai“ – kam jų reikia?
Dar vienas įdomus, tačiau žymiai platesnis klausimas, kodėl išvis reikia augalinių patiekalų, kurie imituotų mėsą, kam reikia bandyti atkurti maltinuko spalvą, tekstūrą ir išvaizdą, jei galima tiesiog mėgautis veganiškais patiekalais be jokių apsimetinėjimų ir imitacijų.
Viena iš versijų, kam tokie ateities produktai reikalingi, – jų geidžia vis dar valgantys mėsą, tačiau norintys jos valgyti mažiau, ar fleksitarai (gyvūninius produktus vis dar valgantys, bet sąmoningai jų vartojantys vis mažiau). Tad tokie produktai tarsi gali tapti „tarpine stotele“ prieš visai pereinant prie augalinės mitybos. Kitaip tariant – prieš akis lyg ir mėsa, bet iš tiesų – nieko mėsiško, tik augaliniai baltymai ir įvairūs priedai.
Beje, augalinės kilmės mėsos pakaitalai iki šiol į Lietuvą buvo importuojami, tačiau ilgainiui Lietuva gali tapti viena iš svarbiausių augalinių baltymų gamintojų regione. Atsinaujinančios energetikos ekspertas Martynas Nagevičius renginio svečius supažindino su vienos Airijos bendrovės planais Akmenės rajone pastatyti augalinių baltymų fabriką. Anot jo, planuojama investicijų suma siektų 250 mln. eurų ir tai būtų didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Gamykla perdirbtų miežius į koncentruotą baltymą, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai.
