Gurmaniškas nuotykis gali ištikti kiekvieną, kuris užsuks į mažytį restoraną Utenos centre. Jauni žmonės – australas Danielis ir vietinė lietuvė Gintarė prieš tris mėnesius įkūrė originalų restoraną vardu „Liūtas ir avelė“
Aplėkė pasaulį – sustojo Utenoje
Jauna pora ne iš karto suprato, kodėl visi, išgirdę pavadinimą, su šypsena taria „liūc ir begemoc“. Emigracija daro savo – sugrįžusieji žino ne visus pas mus populiarius pokštus.
Iš tiesų tai abiejų jaunų žmonių Zodiako ženklai. Danielis yra liūtas, netiki horoskopais ir mėgsta mėsą. Gintarė tiki viskuo ir mėsos valgo mažiau.
Gal dėl to čia kasdien kažko skanaus gali rasti ir vegetarai, ir visavalgiai. Danielis – pagrindinis virtuvės šefas. Šį darbą jis dirba jau daugybę metų, nors studijavo mediciną.
Gintarė davė paragauti dar vieno skanėsto, kurio recepto išduoti negalėjo. Tik pasakė, kad svogūnų džemas yra kaitinamas 48 valandas. Būtent tiek laiko reikia, kad svogūnas „atiduotų“ savo savo saldumą. Skonis – fantastiškas.
Dar viena maža smulkmena – ant kiekvieno staliuko stovi po termosą. Jame yra karštos arbatos. Žmonės labai nustebo – nemokamai? „Taip – nemokamai. Iš pradžių įsipildavo tik gurkšnelį, o jau drąsiai šaukia – arbata baigėsi“, – šypsosi restorano šeimininkė Gintarė.
Kas yra pinsa?
Žinome, kad gera pica taip pat yra sveika. Ar galima ją pagaminti dar sveikiau? Italai pinsa vadina tokią picą, kurios padas pagamintas iš trijų rūšių miltų.
Danielis sukūrė savo pinsą. Ilgai ieškojo ir bandė, kol išrado tešlą iš šešių rūšių miltų. Patiekalo viršus visada būna kitoks, tačiau ant jo tikrai nebus tradicinio kečupo. Greičiausiai pinsa nebus raudona.
Recepto Danielis negaili. Jis kreida surašytas tiesiai ant juodos lentos, visiems matomoje vietoje. Šefas aiškina, kad pinsa pralenkia picą maistingumu, mineralais.
Didžiąją dalį kvietinių miltų po ilgų eksperimentų Danielis pakeitė speltos, ryžių, sojos, ruginiais ar įvairiais pilno grūdo miltais. Derinys – kaip ir kiekviena miltų rūšis atskirai – yra virškinama geriau. Suvalgę pinsą žmonės neapsunksta. Rekomenduojama valgyti rankomis.
Tą dieną lankytojams buvo patiekiama pinsa su grybų piurė, špinatais, žaliosiomis alyvuogėmis ir mėlynuoju sūriu. Gardžiai kvepiantis vegetariškas variantas. Viskas paskaninta balzamiko padažu.
Kitomis dienomis – kitokia pinsa. Pavyzdžiui, šią savaitę uteniškiai mėgavosi pinsa su jautiena, porais ir žolelių majonezu. Arba – su moliūgu, špinatais ir kalafioru. O gal norėtumėte su sojų faršu, kepta cukinija?
