Naudingi patarimai:
- Klasikinio itališko pesto ingredientai vos keli – bazilikų lapeliai, paskrudintos kedrinės pinijos (paprastai vadinami tiesiog kedro riešutais), kietasis itališkas sūris, česnakai, tyras alyvuogių aliejus ir žiupsnelis druskos.
- Pastaraisiais metais atsirado daugybė pesto variacijų, kai žaidžiama įvairiausių žolelių deriniais. Kartais šiuose deriniuose bazilikas dar dalyvauja, o kartais jo atsisakoma. Pesto galima ruošti ir iš krapų, špinatų, jaunų morkų lapelių, kalendrų, jaunų burokėlių lapelių, gražgarsčių...
- Nors klasikiniame recepte naudojamos kedrinės pinijos, jos taip pat neretai keičiamos, ypač, jog tai vieni brangiausių riešutų. Juos pakeičia anakardžiai, saulėgrąžos, migdolai, graikiniai riešutai, moliūgo sėklos.
- Pesto padažas lengvai pasiduoda improvizacijoms, tačiau galioja vienas bendras patarimas: kuo švelnesnio skonio naudojate žoleles, tuo švelnesnio skonio turėtų būti ir riešutai ar sėklos, priešingu atveju kuris nors skonis itin stipriai dominuos.
Vida Press nuotr./Pesto padažo gaminimas
- Bet kuriuos pesto padažui naudojamus žalumynus reikia itin kruopščiai nuplauti, o tuomet nudžiovinti. Galima tą daryti tiesiog paskleidus vienu sluoksniu, o galima naudoti džiovyklę. Kas nutiks, jei žolelės bus drėgnos? Padažas bus vandeningas, silpnesnio skonio.
- Jei padažą gaminsite elektriniu virtuvės kombainu, žoleles verta bent keliolika minučių palaikyti šaldytuve – taip nuo malimo jos mažiau kais ir mažiau praras autentišką spalvą.
Vida Press nuotr./Krapų pesto
- Bet kokius padažui naudojamus riešutus ar sėklas verta švelniai paskrudinti – taip skonis bus turtingesnis. Be to, paskrudinus atsiskirs riešutų žievelė – ją verta kiek įmanoma pašalinti, kad padažas būtų vientisesnis. Prieš berdami riešutus ar sėklas į padažą, visiškai atvėsinkite.
