Ji – 28-erių metų prieniškė, jis – 29-erių metų birštonietis. Tarp Birštono ir Prienų 2007 m. susipažinusi pora netrukus ėmė puoselėti idėją apie nuosavą restoraną.
„Dirbau specialiste Darbo biržoje. Buvau kaip ir savo rogėse, tačiau jaučiausi uždaryta. O ir mano vyras labai mėgsta gaminti, nuolat sukasi prie puodų, nors yra logistikos verslo atstovas. Dirba dar ir samdomą darbą „Birštono mineralinių vandenų“ dukterinėje įmonėje UAB „Akvavita“, veikiančioje Druskininkuose. Į šį kurortą važinėjasi kasdien. Koks sutuoktinio firminis patiekalas? Dorada. Jis – užkietėjęs žvejys“, – ėmė pasakoti Roberta.
Sukuri įmantresnį dienos pietų meniu, o sužinai, kad konkurentai nukonkuravo žemaičių blynais. Žmonėms trūksta paprastumo.
Mąstė apie „Forto dvaro“ franšizę
Supratę, kad abiejų galvose sukasi panaši idėja, Roberta su Andriumi dar prieš 7-erius metus pradėjo ieškoti patalpų restoranui. Reikalingas išlaidas jie buvo paskaičiavę nuo A iki Z, tačiau išgąsdino per didelės nuomos kainos.
Pernai mintys įgyvendinti svajonę ir vėl sugrįžo. Jaunieji verslininkai netgi atliko rinkos analizę: ko birštoniečiams trūksta Birštone? O trūko jiems arba lietuviškų valgių, arba ant grilio keptų patiekalų. Paklausti, kas nepatinka jau veikiančiuose restoranuose, žmonės dažniausiai minėjo aukštas kainas.
„Sukuri įmantresnį dienos pietų meniu, o sužinai, kad konkurentai nukonkuravo žemaičių blynais. Žmonėms trūksta paprastumo. Iš pradžių ir mes turėjome planų pirkti „Forto dvaro“ franšizę, bet kai pradėjome skaičiuoti... Būtume degę ir sudegę. Mokesčiai labai dideli“, – patikino Roberta.
Taip gimė ant griliaus keptų patiekalų idėja. Pasak pašnekovės, šių metų vasario 9-ąją Birutės g. 21 atsidarius „Old Town Grill“, Birštono maitinimo įstaigų rinka buvo užpildyta. O kodėl jauna šeima nusprendė savo verslą kurti mažame kurortiniame miestelyje?
„Bandžiau vyrą pasukti Kauno link, nes Kaunas buvo mano svajonių miestas, jame gyvenau studijuodama, bet Andrius paprieštaravo: jei gyvensime, tai tik Birštone. Viskas iš tos didelės meilės šiam miestui. O ir butą čia įsigijome. Žinoma, tyliai pasvajoju kur kitur, gal net Kaune, atidaryti antrąja vietą“, – atviravo Roberta.
Investavo 25 tūkst. eurų
Pašnekovė prisipažino, kad ėmus kurti restoraną, ant nosies galo kabėję rožiniai akiniai greitai nusmuko. Kadangi „Old Town Grill“ įsikūrė vietoje kito, metus tose pačiose patalpose veikusio restorano, atrodė, kad investicijų prireiks kur kas mažesnių.
„Manėme, kad čia yra viskas: ateini ir dirbi. Kad užteks investuoti 10 tūkst. eurų ir atsidarysime. Paaiškėjo, kad tai – tik pusė reikalingos sumos. Iki šios dienos esame investavę 25 tūkst. eurų.
Rožiniai akiniai pradėjo kristi jau po dviejų savaičių, tuomet, kai ėmėme pirkti indus. Neįsivaizdavau, kiek gali kainuoti skardos. Pirkome jas iš senojo savininko, tad jei būtų reikėję įsigyti naujas... Paskaičiavome, jei būtume kūrę viską nuo nulio, būtų reikėję investuoti apie 100 tūkst. eurų. Kodėl? Nes mūsų virtuvėje – beprotiškai gera technika. Virėjai tikina, kad vien dėl jos pas mus verta dirbti. Suplanuota pagal aukščiausius standartus. Investuota apie 85 tūkst. eurų“, – tikino Roberta.
Paklausta, per kiek laiko tikisi, kad atsipirks pradinė investicija, pašnekovė įvardijo jau šią vasarą, kuomet apyvarta dvigubėja. „Bet numatytos naujos investicijos – įsigysime lauko baldus, gaminsime griliaus patiekalus lauke, matant klientams“, – patikino prieniškė.
Rožiniai akiniai jai nukrito ir derybų su darbuotojais metu. Roberta manė, kad virėją pavyks prisivilioti dirbti už 700 eurų algą. Nė velnio. „Kiekvienas kelia savas sąlygas. Neturime nė vieno vietinio darbuotojo, visiems priversti apmokėti degalų išlaidas arba apgyvendinimą Birštone“, – teigė pašnekovė.
Įdarbino ir mamą, ir seserį
„Old Town Grill“ nuolat pluša 9 darbuotojai. Tarp jų – ir maitinimo įstaigose nekvalifikuotą darbą dirbusi Robertos mama. Ji – didžiausia restorano savininkės pagalbininkė. O ar ne keista mamai gauti algą iš savo dukros? Derybos dėl atlyginimo buvo ilgos?
Paskaičiavome, jei būtume kūrę viską nuo nulio, būtų reikėję investuoti apie 100 tūkst. eurų.
„Kartą važiavome mašinoje ir jos paklausiau: „Mama, o kas bus, kai neturėsime pinigų?“. O ji atsakė: „Vaikeli, iš bendro puodo pavalgysime ir man nereikės jokių algų.“ Bet aš taip negaliu. Moku atlyginimą, kad ir minimalų. Dirba restorane ir mano sesė Miglė. Ji tiek daro, kad nežinau net kaip atsidėkoti. Ir padavėja, ir administratorė, ir rinkodaros specialistė, idėjų generatorė. Būtent ji ir paskatino kurti šį verslą – daugybę metų dirbo padavėja įvairiose maitinimo įstaigose. Prižadėjau sau pasidalinti su mama ir seserimi, kai tik turėsime kuo dalintis. Vyro mama taip pat padeda. Turi daug žinių maisto srityje“, – kalbėjo Roberta.
Savaitgaliais restorano savininkams padeda ir daugiau šeimos narių. Štai šventinį Vasario 16-osios savaitgalį, klientų apgulties metu, „Old Town Grill“ plušo net 8 restorano savininkų šeimos nariai: prisidėjo ir tėčiai, pusbroliai.
„Pradžia buvo sudėtinga. Per mėnesį netekau 6 kg. Pamiršau, ką reiškia ramybė, miegoti išsijungus mobiliojo telefono garsą. Tačiau jauti, kad gyveni“, – prisipažino „Old Town Grill“ savininkė.
Vieta, kur pietauja ir klebonas
Pietaujant „Old Town Grill“, akys užkliūva už staliuko, prie kurio maistu mėgaujasi Birštono klebonas Jonas Dalinevičius bei 90-metis jo kolega kunigas Alfonsas Babonas. Pasirodo, restorano patalpos priklauso Kaišiadorių vyskupijai, kuri valdo ten pat veikiančius svečių namus „Domus“.
Kaišiadorių vyskupijos poilsio namai–sanatorija „Tulpė“ buvo įkurti 1937 m. 1940 m. sanatorijos pastatas buvo nacionalizuotas, 1991 m. vėl grąžintas Kaišiadorių vyskupijai, o po renovacijos jame įkurta viešoji įstaiga „Birštono tulpė“–vyskupijos svečių namai. Juose sukurtos sąlygos organizuoti mokymus, rekolekcijas, pailsėti.
„Klebonas užsuka pas mus visuomet su gera emocija. Ką mėgsta? Steiką. Bet dabar kūdinasi, tai valgo salotas, – nusijuokė pati kadaise vienoje Kauno picerijoje padavėja dirbusi Roberta. – Tenka aptarnauti kunigų suvažiavimus. Buvo ir kunigas Algirdas Toliatas atvykęs, gaila, kad nepavyko pabendrauti. Gyvenantiems svečių namuose tiekiame pusryčius, konferencijų dalyviams – užkandžius.“
Firminis patiekalas – šonkauliukai
Restorano meniu toks, kokio pageidavo savininkų šeima – jų pačių mėgstami patiekalai.
„Vyro vizija buvo ant griliaus kepti patiekalai, mano – kad klientui būtų galima pasirinkti garnyrą. Taip ir sulipdėme meniu. Andrius pamišęs dėl šonkauliukų, o aš pamišusi dėl silkės. Apie dešimtmetį Kaune gyvenantis mūsų virtuvės šefas Maciekas Kucharewiczas tikrai jos nemėgsta, bet turėjo nusileisti šiam įnoriui. Maciekas yra lenkas, dirbęs kruizuose, Londone, Ispanijoje, virtuve dalinęsis su žymiais žmonėmis, tokiais kaip Gordonas Ramsay, Jamie Oliveris. Aukšto lygio specialistas“, – šefą gyrė Roberta.
Labiausiai klientai ir pamėgo minėtuosius šonkauliukus, anties krūtinėlę bei kiaulienos sprandinę. Šonkauliukai ruošiami pagal teksasietišką receptą. Barbekiu padažą šefas gamina iš 24 ingredientų.
„Pamatytumėte, kiek laiko trunka jį paruošti: sijoja, košia, verda, vėsina... Turime ir midijų, atkeliavusių iš Prancūzijos. Balandį dar bus šviežios, vėliau teks šaldytas pirkti. Netrukus žadame pristatyti ir keletą Birštono istorijos įkvėptų patiekalų – šamą bei elnieną“, – teigė pašnekovė.
Pavadinimą „Old Town Grill“ padiktavo tarpukario stiliaus restorano interjeras, pagyvintas modernizmo detalėmis. Ant sienos kabo tarpukarį menančios Birštono nuotraukos. Vienoje jų atvaizduotas potvynio metu Nemuno vandenyje paskendęs pastatas, kuriame šiuo metu veikia „Old Town Grill“.
Išanalizavo pirmtakų nesėkmės priežastį
Yra tokių klientų, su kuriais Roberta pasisveikina kiekvieną savaitgalį. Labiausiai restoraną pamėgusios šeimos su vaikais. Jiems įrengtas žaidimų kampelis.
„Atvažiuoja Prienų ligoninės darbuotojai, užsuka Birštono savivaldybės atstovai. Priimame ir su augintiniais“, – bakstelėdama pirštu į po stalu gulintį kliento keturkojį, nusišypsojo Roberta, tarp daugybės veiklų randanti laiko dar ir vienerių metų bei aštuonių mėnesių savo sūneliui.
O ar Lietuvos galiūnas Vidas Blekaitis neapsilankė dar Blekaičių restorane?
„Tai, kad mano uošvis – taip pat Vidas Blekaitis, tėra malonus sutapimas. Su žymiuoju galiūnu vyro giminė kraujo ryšiais nesusaistyta“, – nusijuokė Roberta.
Paklausta, ar neišgąsdino pirmtakų, restorano, veikusio prieš „Old Town Grill“, nesėkmė, pašnekovė patikino, kad prieš įgyvendindami savo planą viską kruopščiai išanalizavo.
„Buvusio restorano savininkai – mūsų draugai. Nepavadinčiau to nesėkme. Restoranas jiems tebuvo lašelis kitų veiklų jūroje. Tiesiog toks restoranas nepateisino vietinių lūkesčių – dieviško maisto kainos buvo aukštos. Be to, nežaisdavo jie ir su banketais. O mes priimame net gedulingų pietų užsakymus. Mūsų šefui nelabai patinka, kai paprašo užsakovai kokios mišrainės, bet prisiderina“, – nusijuokė pašnekovė.
Atsisveikindama Roberta tvirtai pabrėžė, kad labai tiki „Old Town Grill“ sėkme.
„Stebiu Birštono progresą. Buvo tuščias miestas, o dabar toks atsigavęs! Žmonės pamėgo šį kurortą. Būna, vasarą važiuoji į parduotuvę ir neturi net kur mašinos pastatyti“, – pasidžiaugė ji.
