Bandau spręsti šį detektyvą ir atidžiai stebiu, kur dingsta mano minutės bei valandos. Išaušus rytui gaminuosi pusryčius. Pjaustau kumpį, tarkuoju sūrį ir kol ant sviesto čirškinasi mano sumuštinis, konstruoju salotas. Pavalgau ir jau ruošiuosi kibti į darbus, bet susikaupti neleidžia krūvelė purvinų indų.
Susitvarkau su jais ir kelias valandas sąžiningai darbuojuosi, o tada apie save primena tuščias skrandis. Peržvelgiu šaldytuvo turinį ir nusprendžiu gaminti nesudėtingą troškinį. Tik va, kol visas daržoves ir vištieną supjaustau, nejučia prabėga pusvalandis. Dar tiek pat prižiūriu procesus ant kaitlentės. Vėl kartojasi kriauklės tuštinimo darbai.
Paskui gi prisimenu, jog vakarop į svečius ateis draugė ir gaminsim tikrą itališką lazaniją. Kuriai, suprantu, pusės produktų neturiu. Einu ieškoti sportbačių ir keliauju į parduotuvę. Spėkit, kokia mintimi baigiasi manoji diena? Aha, „rytoj atsikėlusi...“.
Kai pramokau gaminti maistą ir jo ruošimas net ėmė patikti, pastebėjau, kad, nors ir smagi ši veikla, bet laikas prie puodų tiesiog sprogsta ore. Na, ne tik prie puodų, bet ir tvarkantis virtuvę po kulinarinių eksperimentų, ieškant produktų parduotuvių lentynose.
Jei visas dienos meniu – ruoštas savarankiškai, mažiausiai valanda iš dienos pranyksta. Valanda, kurią galima būtų išnaudoti mankštai, meditacijai, seksui, kelioms dešimtims knygos puslapių, shoppingui, susitikimui su drauge mieste, putų voniai, įdomios dokumentikos peržiūrai ar kitoms širdžiai mieloms veikloms. Pagalvoti, kiek tokių valandų laiko sau sąskaita praranda tos, kurios dar ir vyrui bei vaikams kasdien pačios valgyti ruošia, man pernelyg baisu.
Ir, žinote, kuo daugiau šia tema mąstau, tuo geriau imu suprasti, kad šitoks kasdienis laiko aukojimas absoliučiai nėra būtinas. Taip, buvo kadaise laikai, kai sviestą net ne pirkti, o pačiam išsimušti reikėdavo, bet juk evoliucionavome, ar ne? Ir turime šiandien galimybę tiesiog parsisiųsti Wolt programėlę bei išsirinkti patiekalą, kurio tą akimirką norisi. O tada grįžti prie to, ką veikėme, kol gardžius pusryčius, pietus ar vakarienę operatyviai pristatys kurjeris. Kodėl nepasinaudojus?
Juolab kai „Wolt“ asortimentas taip išsiplėtė, jog dabar dar reikia gerai pagalvoti, ko čia negalėtum užsisakyti tiesiog į namus. Rasi ir mamos ruoštą maistą primenančių barščių bei koldūnų, ir italų virtuvės šedevrų, ir visada nusisekusių kiniškų patiekalų, ir Pho, kurios sultiniui virti reikia keliolikos valandų. Net maisto prekių iš mėgstamo prekybos centro prie savųjų durų slenksčio užsisakyti gali, kad netektų pačiai pėdinti. Žodžiu, visos galimybės susigrąžinti marias laiko, kurį panaudosi taip, kaip patinka.
Nes, kai gerai pagalvoji, brangiausias, o kartu ir labiausiai ribotas dalykas pasaulyje – laikas. Taip, smagu sau ir artimiesiems kartas nuo karto paruošti valgio „su meile”. Bet anokia ten meilė, jei kas vakarą skusdama bulves keiki gyvenimą, nes jame ir vėl neliko laiko tiesiog sau. Tad bent jau į mano kiemą grįžta šaunieji „Wolt“ kurjeriai, pristatantys daugiau nei maisto. Nepamirškit pasilepinti ir jūs, nes tikrai to nusipelnėte!
