Štai tada laikas virti sriubą. Pradžioje – (pavytusių) daržovių sultinį. Sultinio man prireikia gaminant įvairius patiekalus – padažus, troškinius, daržovių sultinyje virti ryžiai garnyrui kur kas skanesni, nei juos išvirus vandenyje. Užuot išmestos į šiukšliadėžę, į puodą keliauja tamsiai žalios porų viršūnės, salierų stiebų viršūnės su lapais, pavytusios morkos, svogūnai, prieskoninių žolelių koteliai… Daržovių sultinį, pavirusi apie 10-15 minučių, jį nukošiu ir virtas daržoves išmetu – jos savo darbą jau atliko.
Verdant šią cukinijų sriubą sunaudosite ir visas susikaupusias (ir galbūt apvytusias) prieskonines žoleles – bazilikus, petražoles, svogūno laiškus, krapus… Dėkite tokias, kokių turite, tik prisiminkite, jog norint išlaikyti skaisčiai žalią sriubos spalvą, žoleles į puodą dėkite nukėlę jį nuo kaitros. Sriuba išliks patrauklios žalios spalvos ir kitą dieną.
O patiekti tokią sriubą galite su mėgstamais priedais: patrupintu fetos sūriu, paskrudintais riešutais ar sėklomis, baltos duonos skrebučiais ar tiesiog paskaninę šaukšteliu grietinės.
