Šis fenomenas yra aiškinamas tuo, kad šalims vis labiau panašėjant dėl globalizacijos procesų, gastronomija išlieka specifinė ir patraukli skirtingų, pojūčių bei patyrimų ištroškusiems keliautojams.
Savo pranešime I. Trakimaitė-Šeškuvienė pristatė pasaulines gastronominio turizmo tendencijas, lietuviškų skonių pristatymo užsienyje vaisius ir išskyrė daugybę gastronominių džiaugsmų, dėl kurių kelionės po Lietuvą tampa ypatingos. Susirinkusi auditorija buvo maloniai nustebusi, kad jų yra tiek daug!
Unikalios kulinarinės patirtys
Lietuvos sostinė yra viena iš nedaugelio, kurioje virš Senamiesčio galima skrieti oro balionu, o viena iš galimų kulinarinių patirčių – vakarienė oro balione.
Taip pat Valstybinio turizmo departamento atstovė pateikė ir daugiau panašių įdomybių, apie kurias galbūt net ir patys lietuviai nežino: profesionalų organizuojama vakarienė rugių lauke, vagonas-valgykla siauruke, lietuviškų vynų degustacijos plauste, Rubikių ežere. O kur dar visos plačiau žinomos patirtys, tokios kaip maisto gaminimo pamokos – sūrio spaudimas, sviesto mušimas, medaus kopimas ir pan.
Dvarų Renesansas
Šiuo metu Lietuvos dvarai išgyvena atgijimą ir vis daugiau žmonių ten užsuka ne tik apsidairyti ir padaryti vieną kitą gražią nuotrauką, bet ir paragauti istorijos (pavyzdžiui, grafų apelsinų sriubos).
Didikų virtuvės Renesansas lankytojus džiugina Zyplių dvare, taip pat Raudondvario, Hugo Šojaus, Kurtuvėnų, kur galima paragauti vietinių karpių. O pirmieji Kurtuvėnų tvenkiniai minimi netgi 1592 m. dvaro inventoriuje!
Regioninės virtuvės tradicijos
Gastronominiai maršrutai populiarėja ne tik tarp užsienio turistų, bet juos labai mėgsta ir lietuviai. Lietuvoje galima keliauti grikių ir alaus keliais. Taip pat pieno, kuris tęsiasi per 4 Lietuvos miestų savivaldybes. Juos labai pamėgę ir užsienio keliautojai.
Taip pat norint pažinti regioninės virtuvės tradicijas Indrė siūlo apsilankyti ūkiuose ar vienuolynuose. Kai kuriuose jų galima stebėti, kaip gaminama piligrimų gira, sukamas kastinys, kepamos dzūkiškos bandos ar razavų blynai.
Maisto šventės ir atgijusios turgavietės
Kone kiekvienas Lietuvos miestelis turi po vieną maisto šventę: nuo Radvilų virtuvės dienos, Mėlynių šventės iki Stintų šventės pajūryje. Ši tendencija yra labai ryški ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Maisto šventės į miestelius sutraukia žmones ir iš didmiesčių, ir netgi iš kitų šalių.
Taip pat Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė išskyrė ir labai džiaugėsi ryškiu turgaviečių atgijimu Lietuvoje: „Anksčiau keliaudama po pasaulį pastebėdavau šį nuostabų reiškinį, kai miesto turgūs pilni skirtingo amžiaus žmonių ir ten nuolat vyksta veiksmas. Labai to laukiau ir Lietuvoje. Pagaliau tai tapo realybe“, – pranešimo metu džiaugėsi Valstybinio turizmo departamento atstovė.
Tautinių mažumų virtuvė
Lietuvos gastronominės patirtys nėra pilnos, jei neparagaujama tautinių mažumų virtuvių, kurios labai tampriai yra susijusios su šalies istorija: „Totorių, žydų ar karaimų virtuvių galima paragauti ne tik sostinėje“, – pasakojo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Skanūs muziejai
Kaip ir užsienio šalyse, taip ir Lietuvoje populiarėja maisto muziejai. Turbūt teko girdėti apie šokolado muziejus svetur. Tokį jau turime ir Lietuvoje, Šiauliuose. Taip pat Druskininkų sav. galima apsilankyti ir pasmaguriauti vieninteliame pasaulyje Šakočių muziejuje. O Šakiuose bus atidarytas bulvių muziejus.
Kol neužplūdo turistai
Vietinis turizmas kasmet auga po 10 proc. Kasmet čia keliauja apie 1,5 mln. turistų mažiausiai su viena nakvyne. O trečdalis jų išlaidų yra skiriamos maistui.
„Maisto kalba yra unikalus kodas. Maistas gali papasakoti istoriją, taip pat apie krašto tradicijas ir gyvenimo būdą“, – taip savo pranešimą pabaigė Valstybinio turizmo departamento atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė ir paskatino paskubėti pažinti savo kraštą per skonį, kol čia dar nėra itin didžiulio turistų antplūdžio.
