Šilauogėse gausu vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda užtikrinti natūralią gynybą nuo ligų, suteikia uogoms išskirtinį skonį, malonų kvapą ir sodrią spalvą, rašoma prekybos tinklo „Maxima“ pranešime žiniasklaidai.
„Manoma, kad šios uogos turi vieną didžiausių antioksidantų kiekių bei daugiausia flavonoidų iš visų įprastų vaisių ir daržovių. Be to, dėl savo turimų savybių – tirpių skaidulų, vitamino C ir kitų antioksidantų – šilauogės gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį. Per dieną suvalgykite apie stiklinę šilauogių ir jūsų organizmas bus aprūpintas jų teikiama nauda“, – gerąsias savybes vardija V.Kurpienė.
Šilauogės natūraliai saldžios, tad gali pakeisti cukrų ir jo pakaitalus, kartu suteikdamos vertės organizmui.
Į kasdienį valgiaraštį įtraukiant sveikatai naudingas uogas, pamažu formuojasi ir geri valgymo įpročiai. Tai ypač aktualu turintiems didelį saldumynų ir miltinių produktų potraukį, kuris nėra palankus sveikatai.
„Šilauogės natūraliai saldžios, tad gali pakeisti cukrų ir jo pakaitalus, kartu suteikdamos vertės organizmui. Uogas derinkite su baltymais: varške, varškės sūriu, sojos pieno sūriu, graikišku jogurtu ar lapinėmis ir kitomis daržovėmis. Taip ilgiau išliksite sotūs, sumažės saldumynų potraukis“, – pataria V.Kurpienė
Kuo šviežesnės, tuo vertingesnės
Didžiausias koncentratas visų gerųjų medžiagų slypi ką tik nuskintose uogose, todėl dietistė V.Kurpienė pataria pirkti tiek uogų, kiek suvalgysite per 1–2 dienas. Nereikia leisti joms džiūti ar vysti namų virtuvėje – kaip ir kitas uogas, šilauoges patariama nuplauti tik prieš pat valgant, o laikyti neplautas vėsioje, nuo drėgmės apsaugotoje vietoje.
Unikalios šilauogių savybės ir nauda organizmui, pasak V.Kurpienės, pasireiškia ne tik valgant šviežias, ką tik nuo krūmų skintas uogas. Gana didelė maistingųjų savybių dalis išsilaiko ir jas užšaldžius ar džiovinant.
Skanaus užkandžio statusą tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų jau pelniusios šilauogės yra ne tik gero skonio ir išvaizdos, bet ir puikiai tinka įvairiems patiekalams. Dietistė dalijasi trimis sveikatai palankiais, nesudėtingais ir nebrangiais receptais su šilauogėmis.
Varškės keksiukai su šilauogėmis (be miltų ir be pridėtinio cukraus)
Ingredientai:
- 500 g varškės (9 proc. riebumo);
- 3 kiaušiniai;
- 1 sunokęs bananas;
- 10–50 g ekologiškų avižų sėlenų (priklausomai nuo norimo tešlos tirštumo, jei bus per tiršta – galima pilti augalinio „pieno“ ar dėti grietinės);
- žiupsnelis druskos;
- žiupsnis ciberžolės;
- 250 g šilauogių.
Gaminimas:
1. Į dubenį įmuškite kiaušinius, šiek tiek paplakite, dėkite varškę, trintą bananą, pilkite sėlenas, prieskonius, viską gerai išmaišykite.
2. Į tešlą įmaišykite švariai nuplautas ir nusausintas uogas, supilstykite į keksiukams kepti skirtas formeles.
3. Pašaukite į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę, kepkite apie 10 min., vėliau kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar 15–20 min.
4. Iškeptus keksiukus prieš patiekiant galima apibarstyti šviežiomis šilauogėmis.
Arbūzo, fetos ir šilauogių salotos
Ingredientai:
- 200 g arbūzo;
- 100 g šilauogių;
- 50 g fetos sūrio;
- sauja šviežių mėtų lapelių;
- šlakelis alyvuogių aliejau;
- šlakelis žaliųjų citrinų sulčių.
Gaminimas:
1. Arbūzą, fetos sūrį supjaustykite kubeliais ir sudėkite į gilią lėkštę. Ant viršaus suberkite šilauoges.
2. Salotas apšlakstykite citrinos sultimis ir šlakeliu aliejaus. Papuoškite smulkintais mėtos lapeliais.
Desertiniai sumuštiniai su sūriu ir šilauogėmis
Ingredientai:
- mėgstamos duonos (tinka pilno grūdo su sėklomis ar pan.);
- bri sūrio;
- sauja graikinių riešutų;
- šilauogių;
- agavų, klevų sirupo arba medaus.
Gaminimas:
Ant duonos riekių dėkite stambiai supjaustytą sūrį, pasmulkinkite riešutus ir berkite ant viršaus. Nuplaukite šilauoges ir jomis apibarstykite sumuštinius. Viską apšlakstykite agavų sirupu.