„Prieš Velykas užsakymų mūsų kepykloje padaugėja dešimtimis kartų – dirbame dieną ir naktį, kad gardžiausi ir šviežiausi kepiniai pasiektų vilniečių šventinį stalą. Negalime jų nuvilti – pastebime, kad daugelis šeimų metai iš metų kuria savo tradicijas, ir visada pas mus užsisako tuos pačius kepinius. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami būti šventės dalimi“, – pasakoja „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėja.
Kokie Velykų kepiniai populiariausi šiemet?
Kepinius savo šventiniam stalui iš „Ogmijos mieste“ esančios „Druska Miltai Vanduo“ kepyklos galite užsisakyti iki balandžio 2-os vakaro. Užsakyti galite gyvai Verkių g. 29D esančioje kepykloje, siųsdami žinutę „Facebook“, „Instagram“ arba druskamiltaivanduo@gmail.com.
Skandinavijos pasididžiavimas – bandelė „Semla“
Pastaruosius mėnesius Vilniaus kepyklose gardžių „kepurėtų“ bandelių atsirado kaip grybų po lietaus – tai bene madingiausias šių metų kepinys, žaibiškai išpopuliarėjęs tarp sostinės smaližių.
„Semlos“ – tai klasikinės skandinaviškos bandelės, kurios čia valgomos dar nuo XVI amžiaus, kai tradiciškai buvo patiekiamos Užgavėnių antradienį arba „riebų antradienį“ (švediškai „Fettisdagen“). Šiais laikais „Semlas“ rasite kone visose Švedijos, Danijos ir Suomijos kepyklėlėse nuo gruodžio iki Velykų“, – pasakoja B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė.
Labai džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami būti šventės dalimi.
Nors tradicinė „Semla“ – tai apvalios formos kepinys su kepurėle, įdarytas migdolų pasta ir plakta grietinėle, šiandien jų skonių įvairovė – didžiulė. „Kiekvienais metais Švedijos žiniasklaidoje prasideda įnirtingos gardžiausių „Semlų“ grumtynės. Norėdamos išsiskirti, kepyklos eksperimentuoja ir pasiūlo įdomių ir netikėtų skonių. Neatsiliekame ir mes – šį sezoną savo kepykloje sukūrėme „Semlas“ su juodųjų serbentų uogiene ir plikytu vaniliniu kremu, taip pat su namine lazdyno riešutų pasta ir šokoladiniu kremu“, – teigia „Druska Miltai Vanduo“ atstovė.
Angliškos mielinės bandelės su prieskoniais „Hot cross buns“
Didžiojoje Britanijoje velykiniu laikotarpiu visos kepyklos ir parduotuvių lentynos prisipildo mažomis, kvapniomis bandelėmis, kurių viršuje – kryžių primenantis įspaudimas. Tai vadinamosios „Hot cross buns“, be kurių britai savo velykinio stalo neįsivaizduoja.
„Mūsų šeima Didžiojo Britanijoje gyveno dešimtmetį, tad iš ten parsivežėme ir tradicinį šių bandelių receptą. Taip „karšto kryžiaus“ bandelės atkeliavo į Lietuvą, o „Druska Miltai Vanduo“ pirmieji pradėjo jas kepti. Tai nuostabios bandelės, kurios praturtins kiekvieną velykinių pusryčių stalą. Nors tradiciškai šios bandelės serviruojamos tiesiog su sviestu, jas galima gardinti ir saldžiais priedais, uogienėmis ir džemais, taip pat tinka su stipraus skonio sūriais. Antrą Velykų rytą šios bandelės puikiai pasitarnaus kepant duonos pudingą“, – pasakoja B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė.
Žydiška šokoladinė pynė „Babka“ su šokolado įdaru
Minkšta, burnoje tirpstanti, „instagramiškais“ šokolado sūkuriais pagražinta ir abejingų visame pasaulyje nepaliekanti. Taip, tai žydiška pynė „Babka“ – kepinys, prieš penkerius metus užvaldęs visą internetą, o šiandien populiarumą įtvirtinęs ir Lietuvoje.
„Manoma, kad „Babka“ kepinys yra kilęs iš Rytų Europos žydų bendruomenių. Anksčiau ji buvo ganėtinai paprasta ir gaminama su riešutais, džiovintais vaisiais, sėklomis ir cukraus sirupu ar medumi. Šokoladinė „Babkos“ versija yra šiuolaikinis atradimas, kildinamas iš JAV žydų bendruomenės, kuri pradėjo eksperimentuoti su šokoladu kepiniuose. Mes „Babką“ kepame bene nuo pirmos kepyklos darbo dienos. Savo klientų rate turime nemažą būrį vilniečių šeimų, kurios savo švenčių be šokoladinės „Babkos“ nebeįsivaizduoja. Bėgant metams savo receptą tobulinome ir manome, kad šiemet šokoladinė „Babka“ bus skanesnė nei kada nors anksčiau“, – teigia B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė.
Apvalus citrininis keksas su glaistu
Apvaliose formose kepami keksai – ypač populiarus kepinys velykiniu laikotarpiu, sutinkamas daugelyje Europos šalių. Štai Vokietijoje ir Austrijoje velykiniai keksai vadinami „Kugelhopf“. Čia jie pasižymi ypatingai sodria sviestine tešla, pagardinta džiovintais vaisiais. Panašius citrininio skonio keksus Velykų rytą kepa ir mūsų kaimynai lenkai, kur jie vadinami „Babka Cytrynowa“. Kai kurie maisto istorikai teigia, kad šis kepinys yra „panettone“ versija ir atkeliavo į Lenkiją iš Italijos.
„Šis aromatingas citrinų skonio pyragas taip pat vadinamas „Babka“, tačiau nesupainiokite su žydiška šokoladine pyne! Šis kepinys pavadintas „Babka“ dėl to, kad dėl savo apvalios formos primena močiutės sijoną. Šiemet mūsų kepykloje šis citrininis „sijonas“ dar ir nuostabiai papuoštas rugiagėlėmis, tad tai neabejotinai taps jūsų stalo pažiba“, – pasakoja „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėja.
Pavasarinis morkų tortas su minkšto sūrio kremu
Nors minkštutėliai morkų pyragai – tikra kepinių klasika, kuria mėgaujamės kone visus metus, būtent velykiniu laikotarpiu morkų pyragai sulaukia daugiausiai smaližių dėmesio.
„Morkų pyragas – tai be galo senas ir klasikinis receptas. Morkos kepiniuose buvo naudojamos dėl savo natūralaus saldumo. Sunkmečio periodu žmonės neturėdavo cukraus ar vaisių, todėl šeimininkėms tekdavo suktis su tuo, kas po ranka. Tačiau ir šiandien morkų pyragas vertinamas dėl tų pačių savybių – natūralaus minkštumo ir saldumo, kurį suteikia morkos. Tai tikras pavasario simbolis, be kurio Velykų jau neįsivaizduojame“, – pasakoja B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė.
Tradicinė šviesi velykinė pynė „Chala“ + receptas
„Chala“ yra senovinė žydiškos kilmės duona, tradiciškai gaminama iš miltų, kiaušinių, aliejaus, mielių ir medaus. Panašių kepinių sutinkame visoje Europoje – graikiška „Tsoureki”, armėniška „Choereg” ar bulgariška „Kozunak”. Čia jos pinamos dažniausiai iš trijų tešlos juostų, simbolizuojančių Šventąją Trejybę. Nemažiau populiarus šis receptas ir mūsų krašte – Lietuvoje.
„Chala“ yra vienas paprasčiausių kepinių, Lietuvoje žinomų jau daugybę metų. Todėl dalijuosi tradiciniu pynės receptu, kurį ištobulinti prireikė ne vienų metų. Tad šių gardžių ir burnoje tirpstančių kepinių galite paragauti ne tik „Druska Miltai Vanduo“ kepyklose, bet ir išsikepti patys”, – pasakoja B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė.
Jums reikės: 430 g kvietinių miltų, 130 g vandens, vieno didelio arba dviejų mažų kiaušinių (apie 80 g), 2 kiaušinių trynių (apie 40 g), pusę pakelio (apie 6-7 g) mielių, 25 g sviesto, 50 g cukraus, 7 g druskos, aguonų ar kitų sėklų papuošimui, kiaušinio plakinio patepimui.
- Pirmiausiai ranka ar šluotele sumaišykite vandenį, cukrų ir mieles. Tuomet įdėkite kiaušinius, galiausiai - trynius. Išmaišykite.
- Kitame inde sumaišykite miltus ir druską. Į sausus ingredientus supilkite skystą masę ir užmaišykite tešlą. Jeigu naudojate tešlos minkymo kombainą, leiskite tešlai susiformuoti maišant lėta eiga.
- Kai sausų miltų nebesimato, pradėkite minkyti intensyviau, po truputį dedami kambario temperatūros mažais gabaliukais supjaustytą sviestą.
- Kai tešla paruošta, palikite ją kildinti šiltai, kol padvigubės. Laikas priklauso nuo jūsų patalpos temperatūros. Kai padvigubėja, išmuškite orą ir padalinkite į tris arba keturis lygius gabaliukus, padarykite juosteles ir pinkite kaip kasą.
- Supynus vėl kildinkite, kol padvigubės. Tada patepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite aguonomis. Kepkite iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes.