Kadangi pasirinkimas išties gausus, šįkart daugiausia mūsų dėmesio ir simpatijų nusipelnė lietuviškos autorinės knygos – daugeliu atveju jos artimesnės savo turiniu, receptais, pažįstamais autoriais, o ir, panašu, pačių leidėjų šios knygos labiau mylimos ir globojamos – būtent toks įspūdis susidaro pavarčius nemažą krūvelę verstinių ir autorinių naujienų.
Džiugina tai, jog lietuviškų knygų apie maistą įvairovė labai plati – nuo receptų iš viso pasaulio iki sveikuoliškų patiekalų pasiūlymų, nuo atsigręžimo į paveldą iki nardymo po pasaulinės literatūros klasiką. Taigi, ko ieškoti realiuose ir elektroniniuose knygynuose?
Ieva Šidlaitė. „Natūralus rauginimas“
Galiu įsivaizduoti rūgščią kai kurių skaitytojų miną, išgirdus knygos pavadinimą, ir mestelėtas replikas. „Rauginimas? Čia juk tokia senovė...“, arba „Tai čia knyga apie kopūstus ir agurkus?“, o gal šiek tiek daugiau išmanančių: „Raugintų dalykų paprasčiau nusipirkti“. Nei viena, nei antra, nei trečia. Susidomėjimas rauginimu visama pasaulyje vėl auga, net tampa madingas. Mums, lietuviams, belieka džiaugtis, jog nieko nepamiršome (ar tik šiek tiek primiršome), o dabar žinias galime papildyti naujais receptais. Rauginimas – tai ne tik kopūstai ir agurkai, ne veltui knyga padalinta į 4 didelius skyrius, skirtus duonai, pienui, daržovėms bei gėrimams. Pagaliau, patys raugdami, o ne pirkdami, galime būti tikri dėl sudėties, reguliuoti prieskonių kiekį, o svarbiausia, užsiimti kūrybiniu procesu.
Knyga žavi ir dar dėl kelių savybių. Visų pirma – puikaus rašymo stiliaus. Ją išties labai lengva, įdomu ir malonu skaityti, paperka gerai išlaikytas balansas tarp moksliškumo, racionalaus dalyko dėstymo (autorė – diplomuota istorikė), ir vieno kito prietaro paminėjimo, kartu visko atstumiančiai nemistifikuojant. Nėra čia ir primygtinio kalimo „sveikas, sveikas, sveikas maistas“, ne visiems mums tai pagrindinis kriterijus renkantis receptų knygą. Pagaliau, negaliu nepaminėti ir nuostabių Šarūnės Zurbos nuotraukų – ir pačių raugintų produktų, ir gamtos detalių, kraštovaizdžių, kažkur vis žingsniuojančios ar ką nors dirbančios autorės.
Kam dovanoti? Tam, kas, žinote, jau „žaidė“ su namine duona ar jogurtu ir tuos „žaidimus“ norėtų pratęsti. Žmogui, kuriam labiau patinka pirkti turguje ar pas ūkininkus, o ne prekybos centre, tokiam, kuriam nebaisus „gyvas“ maistas, o nuo bakterijų ir grybų paminėjimo nepurto. Bičiuliui ar bičiulei, kurį esate girdėję pasakojant apie močiutės duonkepėje keptą duoną ar skaniausią pasaulyje rūgpienį su bulvėmis...
Išleido leidykla „Dvi Tylos“, 233 psl.
Giedrė Barauskienė, Rasa Derenčienė. „Prie stalo su rašytoju. Patiekalai, įkvėpti mėgstamų knygų“
Dar nevarčius šios knygos teko skaityti, jog ją ruošdamos autorės užtruko trejetą metų. Šiais skubėjimo laikais galima gūžčioti pečiais, „ką taip ilgai galima veikti?“. Tačiau klausimų pavarčius knygą nebelieka – akivaizdu, kiek ieškojimų, darbo ir kūrybos į ją sudėta. Nepanašu, kad per vieną dieną buvo surengiama 20-ies patiekalų fotosesija (teko girdėti ir apie tokius tempus).
Kiek juokaujant galima spėti, jog šia dviejų autorių knyga taikyta į dvi auditorijas – knygų graužikus ir įdomių receptų ieškotojus, tačiau dar labiau tikėtina, jog ja susidomės tie, kas mėgsta ir skaityti, ir gaminti. Šios knygos idėja nuostabi – dvi bendramintės atkūrė patiekalus, kurie minimi įvairiuose literatūros kūriniuose: nuo rimtomis premijomis įvertintų iki šiuolaikinio kokybiško popso, nuo pasaulinės literatūros klasikos iki „Altorių šešėlyje“. Knygos fotografijų ir receptų autorė Giedrė Barauskienė jau senokai žinoma kaip puiki maisto stilistė ir fotografė, tad nuotraukos verčia aikčioti ir šį sykį, o daugiau kaip 70 receptų taip pat žadina smalsumą. Graži, turtinga, sustoti ir mėgautis kviečianti knyga.
Kam dovanoti: Knygų ir gero naminio maisto mylėtojams. Tiems, kam receptą būtinai turi lydėti istorija, intriga ir, žinoma, graži nuotrauka. Nebijantiems romantikos, svajonių, vertinantiems lėtesnį gyvenimo būdą (nes geros knygos ir geras maistas paprastai nemėgsta skubėjimo) ir nenorintiems visko skubinti bei optimizuoti.
Išleido leidykla „Baltos lankos“, 190 psl.
Vytaras Radzevičius. „Pasaulio puodai. Dar 50“
Ne kartą sulaukiau prašymo „patark, kokią knygą pirkti žmogui, kuris negamina“. Galbūt skambės netikėtai, tačiau būtent naujoji Vytaro Radzevičiaus knyga puikiai tinka net naujokams virtuvėje. Jokių sudėtingų technikų ir įrenginių, dažniausiai – paprasti produktai (gal kartais vienas kitas įdomesnis prieskonis) ir milžiniška tikimybė, kad viskas pavyks.
Pagaliau, papildomas „prizas“ – V.Radzevičiaus receptai įdomūs, su cinkeliu, o kur dar kiekvieną jų lydinti istorija. Pirmiausia paminėjau naujokus, tačiau šia knyga nenusivils ir patyrę virtuvės vilkai – ne visi mes turime laiko ir noro itin ilgai kuistis prie puodų, o nemažai „Pasaulio puodų. Dar 50“ receptų ir neįkalina virtuvėje ilgam.
Kam dovanoti? Virtuvės naujokui, kuris turi ambicijų pagaminti ką nors įdomesnio nei virtas kiaušinis ir grikių košė. Vyrui, broliui, tėčiui, gaminančiam su malonumu, tačiau „nugrojusiam“ visus iki šiol įvaldytus receptus. Tam, kam įdomu pasikviesti į savo virtuvę kitų šalių skonius ir kvapus.
Liucina Rimgailė. „Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus“
Rausvas viršelis, nuo jo žvelgianti žavinga knygos autorė ir dar laimės pažadas – daug žadantis kokteilis, kuris vienus iškart sužavės, kitus nuteiks nepatikliai. Neskubėkite niurzgėti! Knygos autorė Liucina Rimgailė tikrai žino, ką daro, ji net įkūrė saldų verslą, o savo debiutine knyga įrodo, jog nėra tik „žinomas veidas“, o puikiai išmano saldėsių pasaulį.
Keksiukai, pyragėliai ir pyragai, lietiniai ir kiti gardėsiai nuotraukose traukia akį, o ir receptai išsamūs, informatyvūs, viliojantys bandyti. Knyga alsuote alsuoja „saldžiu gyvenimu“ – daug nuostabių kepinių, stilingo stalo dekoro, taip pat gražių drabužių, plėvesuojančių plaukų, trumpai tariant – Instagram stiliaus nuotraukų. Smagi, graži, šiek tiek „mergaitiška“ knyga.
Kam dovanoti? Draugei, kurią jau seniai vadinate „keksiukų fėja“. Mamai, sesei ar pusseserei, kuri spėja ne tik kepti, bet ir pavartyti gražių žmonių žurnalus. Artimam žmogui, kuris dar neatsisakė cukraus, nes jo čia nemažai. Bičiuliui ar bičiulei, mėgstančiam savo kūriniais pasigirti „Instagram“.
Išleido leidykla „Alma Littera“, 255 psl.
„Proud of Lithuania. A Fairy Tale by Sweet Root“
Kiek anksčiau šiais metais išleista įspūdinga knyga „Proud of Lithuania. A Fairy Tale by Sweet Root“ nusipelno būti įtraukta į šį sąrašą, nes... na ji ideliai tinka dovanoti! Žinoma, ne bet kam. Tiesa, apibūdinimas „receptų knyga“ šiam leidiniui netinka – ją atsivertę gaminti neišmoksite (tačiau visai atmesti praktinio aspekto nevalia – įkvėpimo ir žinių gausite).
Kaip yra pasakoję šios knygos kūrėjai, restorano sostinėje „Sweet Root“ šeimininkai, šia knyga jie norėjo paskatinti didžiuotis Lietuva prie stalo – per tekstą, nuotraukas atgaivinti vaikystės prisiminimus, sužadinti emocijas, paskatinti susidomėjimą vietiniais produktais. Ši knyga seka pasaką, o pasakų knygas juk taip gražu dovanoti.
Dar daugiau – ši knyga puikaus dizaino, iliustruota jau minėtosios fotografės Šarūnės Zurbos nuotraukomis. Įsivaizduoju šią knygą gulinčią kur nors jaukiuose namuose ant stalo ir atsiverčiamą savaitgalį ar vakarais, vartomą nuo vidurio, nuo pabaigos, kartais gal tik gėrintis nuotraukomis, o kartais įsitraukiant į tekstą.
Kam dovanoti? Tam, kas jau turi daugybę receptų knygų ir gastronomija domisi žymiai plačiau. Mėgstančiam lietuvišką virtuvę, tačiau nesiejančio jos tik su cepelinais ir šaltibarčiais. Gražių nuotraukų knygų mėgėjui. Lietuviui, gyvenančiam ne Lietuvoje. Nelietuviui, kuriam įdomi mūsų šalis (knyga dvikalbė – joje sutilpo lietuviškas ir angliškas tekstas).
Išleido leidykla „Dvi Tylos“, 354 psl.
Rita Šilenskienė. „Pirmas šaukštas“
Ši knyga ne tik moko, kaip gaminti, bet ir sveikos mitybos tiesų (tiesa, jau nesyk ir plačiai aprašytų). Šios knygos receptai ir autorės mitybos filosofija „pakabinti“ ant dviejų „ne“: „ne glitimui“ ir „ne pridėtiniam cukrui“. Ir, tenka pripažinti, taip ji puikiai pataiko į pasaulines tendencijas.
Šią knygą kiek sunkiau įvertinti tam, kas nieko atsisakyti nenori. Kita vertus, net ir turėdamas šią knygą lentynoje, niekam neįsipareigoji – panorėjus galima paieškoti naujų receptų, kuriuos autorė pristato kaip nesudėtingus, maistingus ir subalansuotus.
Kam dovanoti? Mamai, tetai, močiutei ar draugei, kuri ieško įkvėpimo pakeisti mitybos įpročius. Žmogui, mėgstančiam „ne“ tendencijas ar besidominčiam mitybos madomis. Sveiko gyvenimo būdo propaguotojams.
Išleido leidykla „Alma Littera“, 216 psl.
Kitos jau pasirodžiusios ar dar tik pasirodysiančios naujienos:
- Ilona Juciūtė-Čibirkienė. „LT virtuvė: atrasti iš naujo“. Išleido leidykla „Obuolys“;
- Sarah Britton. „Sezoninė augalinė mityba“. Išleido leidykla „Obuolys“;
- Gražina Gum „Supersveikata“. Išleido leidykla „Alma Littera“;
- Jamie Oliver „Supermaistas šeimai“. Išleido leidykla „Alma Littera“;
- Deivydas Praspaliauskas „Aš, tu ir virtuvė“. Išleido leidykla „Alma Littera“ (knygynuose dar nėra);
- „Verdu ir kepu: Saldžiai!“. Išleido „Virtuvės mitų griovėjai“.
