Kaip teigė sveikatingumo komplekso „Monte Pacis“ šeimininkė Indra Ramanauskienė, egzotiškos degustacijos temą padiktavo daug pasaulio „išragavę“, tačiau šiemet savoje gimtinėje atostogaujantys smalsūs lietuviai, vaisingos kokybiškų vietinių, lietuviškų produktų, autentiškų receptų paieškos, modernėjančios technologijos.
„Daug mūsų tautiečių buvo pratę leisi laiką ten, kur šilčiau. O dabar, priversti likti Lietuvoje, nustemba, kaip mūsų šalyje vis dėlto yra gražu. Džiūgauja daug pamatę, daug atradę. Dėl pandemijos netekome užsieniečių svečių, tačiau atradome daugiau lietuvių“, – teigė I.Ramanauskienė.
Ji prisipažino nevalganti mėsos, tad sveikatingumo komplekso restorano šefo Raimundo Dambrausko pasiūlymas paragauti veganiškų lašinių ją labai nustebinęs.
„Pasitikiu Raimundu, tad labai nustebau, kai, man, nevalgančiai mėsos, primygtinai pasiūlė paragauti… lašinio! Veganiški lašiniai – ar taip gali būti? Pasirodo, gali. Tai 100 proc. veganiškas patiekalas, kurio pagrindą sudaro riešutai. Nuo šio atradimo prasidėjo vakaro degustacijos idėjos kūrimas. Egzotika Lietuvoje.
Pasirodo, visai šalia Pažaislio, Kauno marių regioniniame parke, auginamos krevetės. Jų auginimo technologiją į Lietuvą atgabeno prancūzas. Ūkis dar labai jaunas. Taigi tos egzotikos mūsų šalyje ne ką mažiau, nei Pietuose. Trūkta šį vakarą tik šilumos, kokia alsuoja Pietų Europos valstybės“, – kaip kilo idėja organizuoti tokią vakarienę, susėdus prie stalelių po liepomis, atskleidė I.Ramanauskienė.
Pasak restorano šefo R.Dambrausko, į gerus restoranus einama ne tik skaniai pavalgyti, bet paragauti ką nors naujo, neįprasto. Veganiški lašiniai pagaminti iš kokoso riešuto, kurio rūšies virtuvės meistrai neatskleidė – paslaptis. Jie, kaip ir įprasti lašiniai, sūdomi, tiesa, labai trumpai – vos 15 minučių.
Egzotišką temą papildė ir itin netikėto skonio lietuviškame ūkyje užaugintų sraigių ikrai. Pačios sraigės atkeliavo iš Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio. Prieš nuguldamos į lėkštę, jos dvi paras buvo verdamos bei troškinamos. Sraigių ikrai pateikti kaip garnyras. Šalia nugulė ir valandą virtuvės darbuotojų vienuolyno darže rinktos pačių užaugintos daržovės, papuoštas patiekalas gėlių žiedais – nasturtomis. Padažas ne ką mažiau išmoningas – lietuviško kastinio kremas su 3 ar 4 mėnesius pačių ruoštu juoduoju česnaku.
Degustaciją vainikavo visai netoli nuo Pažaislio vienuolyno, Kauno marių pakrantėje, užaugintos krevetės, patiektos su pasukų padažu, krapų aliejumi, žaliaisiais žirneliais, agurkais, kompresuotais su citrininių melisų aliejumi.
Kūrybiškai komandai beliko sukurti visoms šioms egzotiškoms gėrybėms egzotiškus lietuviškus „papuošalus“. Taip gimė jau minėtas vienuolyno darže užaugintų melisų aliejus, agurkų rasalo perlai, šeivamedžio žiedų kremas, levandų ledai, bei neįtikėtinai rožinės spalvos rabarbarų gira, kuri dar gardesnė tuo metu, kai gurkšnojama karštą vasaros dieną.
Egzotinė degustacija baigta desertu – Pažaislio vienuolyno šeivamedžio žiedų ir žemuogių kremu, patiektu su grikių biskvitu, agurkų žele, levandų ledais.
Jei šių ledų bus negana, „Monte Pacis“ restorane galima paragauti ir kitos neįtikėtinos atgaivos – raudonųjų pipirų, topinambų, juodojo česnako ar kmynų ledų.
