Tinka visiems: ir lieknėjantiems, ir sportuojantiems
Raugintuose kopūstuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, kalio, kalcio, fosforo druskų bei pieno rūgšties, kuri teigiamai veikia virškinimo procesus. Ir džiugi žinia – 100 g raugintų kopūstų yra 30 mg vitamino C — beveik pusė žmogaus organizmui reikalingos paros normos. Krimskite kopūstus kasdien ir sumažinsite riziką susirgti ateroskleroze, inkstų, žarnyno ligomis. Juose esantys B grupės vitaminai aprūpins ląsteles deguonimi, suaktyvins smegenų veiklą ir pagerins nuotaiką.
Tačiau rauginti kopūstai tinka ne tik protinį darbą dirbantiems – jie suteikia organizmo ląstelėms energijos, didina ištvermę, mažina nuovargį, tad rinkitės juos tada, kai ruošiatės didesniam fiziniam krūviui. Be to, šis produktas naudingas ir grožiui: jame esantis vitaminas B5 naudingas plaukams bei nagams, o riebiai odai rauginti kopūstai suteikia gaivumo, gydo nedidelius įtrūkimus.
Kopūstuose yra daug kalio, kuris šalina iš organizmo skysčių perteklių ir padeda virškinti baltymus, tad jie puikiai tinka prie mėsos patiekalų.
Užsiraugti galite ir patys
„Ne šventieji puodus lipdo“ – iškalbingai byloja liaudies patarlė, drąsindama išbandyti kažką naujo. Kopūstus galite pabandyti užsiraugti ir patys namuose. Atidžiai laikydamiesi receptūros bei visų laikymo nurodymų, galite tikėtis ir atitinkamo rezultato. Tačiau ne paslaptis, kad geriausiai šį darbą išmano tiek kurie turi patirties.
Ilgametis „Rivonos“ technologas Stasys Valantiejus, visą gyvenimą gilinęsis į gamybos paslaptis, pataria pirmiausia pasirinkti tinkamas rauginimui kopūstų veisles, kurios turi būti vėlyvosios, vadinamos žieminės. Perkant svarbu žiūrėti, kad kopūstai nebūtų pašalę, nes tada bus minkšti ir neskanūs.
Nuplovus kopūstus reiktų nuimti viršutinius žalius lapus ir padėti juos į šalį. Kopūstus pjaustyti geriausia specialia trintuve, nes tai turi didelę reikšmę galutinei produkto kokybei. Mat supjaustyti per smulkiai kopūstai perrūgsta ir būna per minkšti. Optimalus dydis – maždaug 5 mm juostelės.
Buvęs „Rivonos“ technologas raugiant kopūstus būtinai rekomendavo dėti morkų, nes jos suteikia saldumo ir pašalina kopūstų kartumą. Morkas sutarkuoti patarė burokine tarka, 1 kg kopūstų dėti 100 g morkų.
Druska – pats svarbiausias komponentas, nuo kurio priklauso galutinio produkto kokybė. „Druskos dedama lygiai 25 g 1 kg kopūstų. Tai būtų valgomas šaukštas be kaupo. Įdėjus per daug druskos, kopūstai nerugs, o jei per mažai – bus labai rūgštūs. Tad labai svarbu druską tiksliai pataikyti. Jokiu būdu negalima naudoti joduotos druskos, nes jodas suminkština kopūstus ir jie tampa purūs, nebeskanūs“, – patarė S.Valantiejus.
Kame kopūstus raugti? Anot specialisto, tinka bet kokia tara, išskyrus aliuminę ir cinkuotą. Labai tinka ąžuolinės bačkutės, o iš bėdos – ir emaliuotas kibiras ar puodas. Šiuo metu prekybos centruose „Norfa“ galite įsigyti specialios taros kopūstų rauginimui, kuri yra labai patogi naudoti.
Supjausčius kopūstus, laukia kitas svarbus etapas – jų sudėjimas. Pašnekovas perspėjo šiukštu nedėti į statinaitę visų iš karto, nes šitas darbas reikalauja subtilumo.
„Supjaustytus kopūstus ir morkas sumaišome dideliame dubenyje su druska ir truputį pamaigome rankomis. Likusius žalius lapus dedame ant rauginimo indo dugno. Dedame lauro lapų, juodųjų pipirų žirnelių, krapų ir krienų lapų, kurie turi rauginių medžiagų ir kopūstams suteikia traškumo bei labai pagerina jų skonį. Jeigu norime, kad kopūstai būtų aštrūs, ant indo dugno dedame čili pipirų, česnako arba šviežio imbiero“, – paslaptį išdavė buvęs „Rivonos“ technologas.
Ant indo dugno sudėjus prieskonius, po truputį sluoksniuojame kopūstus. „Dedame 10 cm kopūstų ir juos gerai pamaigant medine grūstuve suslegiame, kad išsiskirtų sultys. Tada dedame kitą sluoksnį. Taip sluoksniuojame iki indo viršaus, o jį pripildę būtinai paslegiame. Jeigu neturime tinkamo nesmalingo medžio dangčio, galime paslėgti paprasta lėkšte ir prispausti vandens pripildyti stiklainiu. Svarbu, kad kopūstai būtų apsemti išsiskyrusio skysčio“, – akcentavo S.Valantiejus.
Tarp kopūstų sluoksnių kaip paskaninimą galima dėti bruknių ar spanguolių. Jų dedame maždaug 1 proc. nuo viso kiekio. Galima dėti rūgščių antaninių obuolių – maždaug 5 proc. Kmynų – maždaug 0,5 proc.
Užraugtus kopūstus pašnekovas rekomendavo 10 dienų laikyti nuo 18 iki 24 laipsnių temperatūroje. Pirmąsias dvi dienas pasirodžius putoms jas nugraibyti ir medine lazdele iki pat dugno subadyti kopūstus, kad išeitų angliarūgštė ir išsiskirtų vandenilis. Po dešimties dienų, kai kopūstai įrūgsta, nebeputoja ir skystis tampa skaidrus, indą galima išnešti ir laikyti šaltai – kuo arčiau nulinės temperatūros, tuo geriau.
Neturint šalto rūsio kopūstus, galima perdėti į stiklainius ir laikyti šaldytuve, svarbu, kad jie būtų apsemti skysčio. Jeigu skysčio trūksta, reiktų pasidaryti 2 proc. druskos tirpalą ir užpilti ant viršaus.
Na, o jeigu šaldytuve vietos taip pat nėra, raugintus kopūstus pasterizuoti. Tam reikia nupilti visą kopūstuose esantį skystį, pakaitinti iki 85 laipsnių, supilti jį ant stiklainiuose sudėtų kopūstų ir sandariai uždaryti.
Rauginkime ir skanaukime!
