Prekės kaina atspindi produkto vertę
Šiuo metu mažmeninėje maisto prekybos rinkoje vyksta kainų kovos. Didieji prekybos tinklai varžosi, kuris pirkėjus suvilios didesnėmis nuolaidomis, geresnėmis akcijomis ir vertingesniais pasiūlymais.
Tačiau sostinės prekybos centruose „Ogmios miestas“ ir „Panorama“ įsikūrę „Premium“ klasės supermarketai „Assorti“, sako G.Azguridienė, laikosi kitos pozicijos. Jie labiausiai susitelkę į parduodamų produktų kokybę, o tam yra svarbi priežastis.
„Esame gero maisto mylėtojai. Produkto įvairiapusė vertė klientui yra mūsų įmonės vertybė. Šiandien dirbančiam žmogui aktualu apsipirkti greitai. Tai padaryti išlaikant aukštą maisto kokybę nėra lengva. Didžiuosiuose prekybos centruose irgi yra kokybiškų prekių. Tačiau jos išmėtytos tarp vadinamosios ekonominės ir labai ekonominės kategorijų bei nuolaidų jūros. Savo ruožtu specializuotos parduotuvės turi „Gourmet“ kokybės prekes. Tik jų asortimentas – siauras. „Assorti“ siūlo ir „Gourmet“ produktus, ir „Premium“ kokybę, ir platų asortimentą. Tikime, kad to reikia išprususiam, savimi ir savo šeima besirūpinančiam šiuolaikiniam žmogui“, – pastebi G.Azguridienė.
Jos teigimu, minėtus privalumus bendrovė klientams siūlo dviejuose fiziniuose „Assorti“ supermarketuose Vilniuje, o internetinė šio prekės ženklo parduotuvė leidžia žmonėms iš visos Lietuvos įsigyti prekes internetu. Tokiu būdu, anot G.Azguridienės, pirkėjus pasiekia ir šviežias maistas iš šaldytuvo.
Pašnekovė pasakoja, kad neretas nustemba galimybe užsisakyti norimo sūrio ar kumpio, kurie yra atpjaunami tiesiai iš vitrinos ir pristatomi šaltkrepšyje. Ribotai pirkėjams kol kas tiekiamos tik šaldytos prekės iš šaldiklio – jos pristatomos vien Vilniuje.
Tačiau, G.Azguridienės teigimu, daug dėmesio skirdamas išskirtinei maisto kokybei, šviežumui ir skoniui, „Assorti“ veikia rinkoje, kurioje „Premium“ klasės produktus vis dar lydi mitai. Anot jos, nemažai dar yra galvojančių, kad apsipirkdami pigiau, esame vertingesni kaip piliečiai, galbūt – net doresni.
„Nieko panašaus. Verta prisiminti, kad arši konkurencija tarp prekybos tinklų dėl kainų lemia ir aršų kaštų taupymą. Tai reiškia pirkimą iš stambesnių tiekėjų ir kainų spaudimą jiems. Turėdami laiko, žmonės gali pirkti vien prekes su nuolaidomis. Tačiau tik retas pagalvoja, kiek prie tos nuolaidos turi prisidėti visi grandinės dalyviai– žaliavos tiekėjai, produkto gamintojai ir kiti. Labai gerai, kuomet pasiekiama mažiausia kaina – ja gali pasinaudoti nepasiturintys gyventojai. Tačiau jei ir pasiturintieji sieks tik mažiausios maisto kainos, rinkoje mažės kokybė ir konkurencija, galimybės rastis naujiems maisto augintojams bei gamintojams, noras kurti naujus produktus ir ypač išlaikyti juos vertingus. Mes patys labai džiaugiamės vietinių tiekėjų – Lietuvos gamintojų – sėkme ir augame kartu su jais“, – pažymi „Assorti“ asortimento vadovė.
Griauna populiariausius mitus
Užsiminusi, kad „Premium“ klasės maisto produktus lydi nemažai mitų, G.Azguridienė kalba apie dažniausius jų.
MITAS: „Premium“ klasės maisto produktai skirti tik pasiturintiems pirkėjams – gurmanams“
Paklausta, ar dažnai girdi nuomonę, kad „Premium“ klasės maisto produktai skirti tik išskirtiniams, o ne paprastiems vartotojams, G.Azguridienė tikina – toks stereotipas labai įprastas. Šį įsitikinimą, anot jos, labiausiai turi žmonės, kurie „Assorti“ nebuvo arba buvo seniai, todėl sunkiai įsivaizduoja, kokios prekės ir kokiomis kainomis čia parduodamos.
„Priežasčių, kodėl kyla tokia nuostata, yra daug. Pagrindinė – mūsų laikmetis, kuriame jau įprasta laiko ir dėmesio stoka. Žmonės eina apsipirkti paskendę savo kasdieniuose rūpesčiuose ir mintyse, todėl lankosi ten, kur įpratę, renkasi tai, ką įpratę. Labai retas žiūri sudėtis ar pasidomi gaminimo ypatumais. O tai daryti verta, nes maisto įtaka gyvenimo kokybei, pasitenkinimui, savijautai ir sveikatai – didžiulė“, – pabrėžia ji.
„Premium“ – ne kainos, o kokybės kriterijus
Kitas svarbus aspektas, priduria G.Azguridienė, yra tai, kad premium maisto kokybė nėra tolygi „Gourmet“. Pastarieji, pasak jos, yra išskirtiniai produktai, kurie ypatingi, skanūs, bet kasdien nevalgomi.
„Šioje „Gourmet“ kategorijoje – ikrai, austrės, prabangūs paštetai ar sūriai, trumai, triufeliai ir šampanas. Tačiau aukštos kokybės ir geros sudėties „Premium“ produktai – tepamas ar pjaustytas sūris, sviestas, sausi pusryčiai, dribsniai, lašiša, avokadai, aliejai ir panašūs – yra skirti kasdienai. Kaip ir limonadai bei vaikiški saldainiai be sintetinių dažiklių, alyvuogės be skonio stipriklių ir duona be puriklių. Trumpai tariant, pirkti „Premium“ prekes, reiškia rinktis maistą pagal kokybės kriterijų. Kokybę nulemia produktų sudėtis, žaliavų pasirinkimas, maisto vertę išlaikančios bei aplinką tausojančios technologijos, saugomos geografinės nuorodos, ekologiškumo ir kitų papildomų standartų laikymasis“, – teigia pašnekovė.
Tačiau, anot jos, neretas pirkėjas vis dar vadovaujasi kitais prioritetais. „Mitybos specialistai pabrėžia – viena dažniausių nesveiko maitinimosi apraiškų yra valgyti per daug. O kaip gi kitaip bus, jei prisipirksim pramoninių pyragų ar sausainių dėžėmis, saldainių bei traškučių kilogramais, ir tai visada padarysim galvodami, kad sutaupėme, nusipirkome pigiai. Tačiau sąmoningai atsirinkdami vertingą, skanų maisto produktą, įprasime juo mėgautis, vertinsime kokybę ir pasitenkinsime su mažiau“, – akcentuoja G.Azguridienė.
MITAS: „Nėra skirtumo, kokios kokybės maisto prekę nusipirksiu, svarbu – pigu“
Pasirodo pats populiariausias stereotipas, pašnekovės teigimu, yra nuomonė, esą daugiau mokėti už kokybiškesnę prekę neverta, nes nėra didelio skirtumo, kokį aliejų, sūrį, makaronus ar šokoladą vartoji. Tačiau maisto žinovė skuba šį mitą paneigti.
„Tai yra totali netiesa. Skirtingos kokybės produktų skiriasi ne tik skonis, bet savybės ir poveikis organizmui, jau nekalbant apie gamybos proceso skirtumus. Kokybiškesni produktai įprastai yra turtingesni vertingų maistinių medžiagų, juose nenaudojami agresyvūs maisto priedai, skonis neišgaunamas dirbtinai – ryškiais dažikliais, skonio stiprikliais ar pertekliniu cukrumi. „Premium“ klasės maisto produktai dažnai yra ir ekologiški arba kitaip tvarūs. Paprasčiausias pavyzdys: narve ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Ryškiai skiriasi jų kokybė ir etika, todėl natūralu – skiriasi ir kaina. Žmogus pats pasirenka, kokią veiklą finansuoti savo pirkimu“, – atkreipia dėmesį maisto žinovė.
MITAS: „Jie tik „užsikėlę“ kainas – nėra už ką tiek mokėti už tą patį sūrį ar duoną“
Kitas populiarus mitas, anot jos, yra nuomonė, kad „Premium“ produktų kainos sukeltos dirbtinai. Tai, G.Azguridienės teigimu, irgi netiesa. Ji sako – jei antkainiai būtų pertekliniai verslui išlikti, iš karto atsirastų konkurentų, kurie tą patį pardavinėtų pigiau.
„Kad patys gamintojai „užkelia“ kainas, girdime rečiau. Tačiau ir čia neišvengiame vadinamosios „informacijos asimetrijos“. Vargu, ar vartotojas gali įsivaizduoti, kiek kainuoja užauginti bei pagaminti kokybišką ir ypač natūralų maistą, turint omenyje, kad „Premium“ dažniausiai yra ne pramoninė, o vadinamoji Artisan gamyba: ūkių, manufaktūrų, šeimos įmonių produkcija. Juolab, pastaraisiais metais gerokai brango energetiniai ištekliai, tebesijaučia sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, trūksta darbuotojų. Smulkiajam verslui tai ypač aktualu“, – dalinasi ekspertė.
MITAS: „Neuždirbu tiek, kad galėčiau pirkti premium maisto prekes“
Dar vienas populiarus mitas, anot jos, yra įsitikinimas, kad „Nesu toks turtingas, jog žiūrėčiau tos maisto kokybės ir pirkčiau „Premium“ produktus“. Šiuo atveju, teigia G.Azguridienė, į tokią nuomonę reikia pažiūrėti kompleksiškai.
„Kalbant apie vidutinių pajamų pirkėjus, jų galėjimas ar negalėjimas nusipirkti aukštesnės kokybės maisto yra nulemtas asmeninių prioritetų tarp skirtingų rūšių vartojimo. Jei žmonės įsigyja automobilį ar namą ne pagal pajamas, kasmet pakeičia rūbų spintos turinį arba visus pinigus skiria kelionėms, natūralu – gali tekti taupyti maisto sąskaita. Tačiau „Premium“ maistas jiems nėra per brangus. Tai tiesiog nėra prioritetas“, – pasakoja ji.
Todėl, reziumuoja G.Azguridienė, „Premium“ klasės produktų pirkimą galima pavadinti ne tik įprastu maisto įsigijimu, bet ir investicija į geresnį – sveikesnį, kokybiškesnį – gyvenimą. Šį teiginį ji pagrindžia kasdieniu pavyzdžiu.
„Praktiškai ne kartą patirtas reiškinys – jei išverdi aukštos kokybės ryžius, valgai juos su šlakeliu gero alyvuogių aliejaus ir mėgaujiesi. O nusipirkus prastų ryžių, tenka juos visaip gerinti, kol suvalgai ir prastų ryžių, turinčių daugiau cukrų bei mažiau skaidulų, ir dar pakelį sviesto skoniui pataisyti. Todėl geras maistas moko jį vertinti – mėgautis ir nešvaistyti“, – apibendrina maisto žinovė.
