Rankos paspaudimas gamintojui
„Rankų darbo gaminio pasirinkimas yra veikiau išimtis nei taisyklė. Drįsčiau spėti, kad industrializacijos pradžioje žmonės kėlė klausimą: „Kodėl žmonės perka masinės gamybos produkciją?“, ir perėjimas nuo rankų darbo gaminio prie gamintojo taip pat nebuvo savaime suprantamas ir vedinas išimtinai vien ekonominių paskatų. Manau, kad atsakant į klausimą, kodėl žmonės renkasi rankų darbo gaminius, nėra vieno atsakymo, tinkančio kiekvienam. Galima mėginti svarstyti, kuo žmones patraukia rankų darbo produkcija, kuo ji yra patraukli psichologine prasme“, – sako VU klinikinės psichologijos magistrantas Gediminas Tumėnas.
Jo teigimu, rankų darbo gaminiai, kurių kiekvienas yra šiek tiek kitoks, suteikia daiktui gyvumo. Juk rankomis beveik neįmanoma pagaminti identiškų gaminių. Tai, kas masinėje gamyboje pavadinama broku arba defektu, rankų darbo gaminį praturtina, pagyvina, integruojasi į visumą kaip originali savybė. Žmogus, įsigydamas tokį daiktą, tuo pat metu pajunta ir to daikto „balsą“.
Tai, kas masinėje gamyboje pavadinama broku arba defektu, rankų darbo gaminį praturtina, pagyvina, integruojasi į visumą kaip originali savybė.
G.Tumėnas įžvelgia ir kitokį kampą: rankų darbo gaminio pirkimo veiksmas yra simbolinis rankos paspaudimas jo gamintojui. „Tai yra ne tik prekybiniai mainai, bet tai tampa ir subtiliu santykio kūrimo aktu: gamintojas kuria santykį su savo paties rankomis kuriamu gaminiu; pirkėjas kuria santykį su pasirinktu daiktu; per gaminį kaip tarpininką – pirkėjas užmezga santykį su gamintoju. Galiausiai taip simboliškai atstatomas žmogaus santykis su žmogumi. Ir tame vėl galime matyti tam tikrą protesto formą prieš vyraujančius paviršutiniškus žmonių santykius (neretai grindžiamus naudos principu). Tokiu būdu ieškoma tikresnio, gyvesnio santykio, autentiškumo. Santykis savaime rodo unikalumą, o žmogiškas santykis – tvarumą“, – gamintojo ir kūrėjo santykį analizuoja psichologijos magistras, akcentuodamas, kad masinėje gamyboje to santykio beveik nebelieka. Mat dirbant tik su viena labai siaurai apibrėžta prekės dalimi, kuri neatspindi visumos, žmogus tėra savo funkciją atliekantis darbininkas. Autoriais tampa įmonės, o įmonės neatperka žmogiško santykio, kurį mes pajaučiame įsigydami rankų darbo gaminį.
Visgi, pašnekovo manymu, motyvacijų rinktis rankų darbo gaminį gali būti įvairių. Kai kuriems žmonėms rankų darbo produkcija gali patikti, nes tai yra reta, o vertinga yra tai, kas reta. Kitiems tai gali būti originalumo paieškos – taip su įsigyjama preke siejant savo tapatybę ir ją kuriant. Tačiau galime rasti ir tokių žmonių, kurių paklausus, jie atsakytų „tiesiog mėgstu rankų darbą“.
Žavi galimybė eksperimentuoti
Šokolado gamintojo ir Domanto Užpalio, „Chocolate Naive“ įkūrėjo manymu, žmonės galbūt pasiilgo to jaukumo, personalizacijos, asmeniškumo, nori žinoti, kas ir kaip pagamino produktą, kurį jie valgo. Ir jiems to yra lengviau paklausti savo kepėjo, mėsininko ar sūrio gamintojo akis į akį, nei didelio gamintojo.
Gaminant rankomis, visada gali atsirasti nedidelės žmogiškos klaidos, mažos interpretacijos ir nuokrypiai, suteikiantys produktui unikalumo ir autentiškumo.
Anot pašnekovo, gaminant rankomis, visada gali atsirasti nedidelės žmogiškos klaidos, mažos interpretacijos ir nuokrypiai, suteikiantys produktui unikalumo ir autentiškumo. Be to, atsiveria didžiulės eksperimentavimo galimybės. „Didelėse gamybinėse linijose interpretacijai vietos yra labai mažai, nes viskas užkurta, paleista, sukalibruota ir juda dideliais kiekiais. O kai tu darai kažką nedidelio, gali interpretuoti. Paieškų galimybė labai supaprastėja, nes gali greitai pasidaryti kažkokį bandinį ar pasitikrinti receptą, – rankų darbo privalumus vardijo šokolado meistras, džiaugdamasis jo populiarėjimu ir vertinimu. – Norėtųsi, kad kuo daugiau įmonių pradėtų galvoti apie valgytoją ir duoti jam platesnį pasirinkimą“.
Tačiau D.Užpalis neslepia – žmonės yra skirtingi ir ieško skirtingų dalykų. Kartais norisi kažką nustebinti, gal net patį save, paieškoti naujų skonių, naujų derinių, susipažinti su naujomis tendencijomis. Tada ieškai truputį kažko tokio unikalesnio, labiau konditerinio. O kartais norisi kažko jau laiko patikrinto, išbandyto, kada aišku, koks rezultatas ir tiesiog suvalgyti saldainį, kurio skonis nesikeičia dešimt ar dvidešimt metų.
Rankų darbo saldainių dėžutėje – pagarba trijų šalių istorijai
Lietuvai minint Nepriklausomybės 100 metų jubiliejų, „Vilniaus Pergalė“ saldumynų mėgėjams sukūrė rankų darbo saldainių dėžutę, kuri yra puiki dovana ne tik lietuviams, bet ir mūsų kaimynams latviams bei estams.
Norėjome, kad saldainiai atspindėtų kiekvienos tautos charakterį ir stiprybę. Ir kad jie būtų ryškūs, ypatingai skanūs, originalūs, būtinai pagaminti rankomis, nes kiekviena tauta tą nepriklausomybę pastatė žmonių rankomis
„Kai sugalvojome kurti šiuos saldainius, buvo mintis juos personalizuoti, dedikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonėms. Kad tai būtų mūsų draugystės, jungiančio vieno žiedo bei 100 metų Nepriklausomybės atspindys. Pradėjus daryti saldainius, pagalvojome, kad jie turi atspindėti kiekvienos tautos charakterį ir stiprybę. Ir kad saldainiai turi būti ryškūs, ypatingai skanūs, originalūs, būtinai pagaminti rankomis, nes kiekviena tauta tą nepriklausomybę pastatė žmonių rankomis“, – sako „Vilniaus Pergalės“ gamybos direktorė Gitana Šimanskienė.
Saldainių receptūras sukūrė fabriko technologai, jiems naudotos ypatingos žaliavos – daug riešutų, šokoladas, natūrali vanilė, šaldytos avietės, karamelizuoti moliūgai, pistacijos. Dėžutėje šalia juodojo šokolado draugiškai atsirado ir baltasis bei pieninis, saldainiai pasipuošė ryškiu spalvingu dekoru.
„Atidarius dėžutę rasime labai trumpą dedikaciją, o akis pasitiks patrauklūs saldainiai, kurių kiekvieną norisi ragauti, jie išskirtiniai, kaip ir kiekviena tauta. Dėžutės dizaine stilizuotai atvaizduoti, kiekvienai šaliai brangūs ir taip gerai pažįstami simboliniai“, – vardijo G.Šimanskienė, akcentuodama, jog atsidarę šią dėžutę pirmiausia turime pajausti pasididžiavimą ir jausti, kad į šiuos saldainius yra sudėta visa širdis.
