„Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje“, – tvirtina pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.
Legenda nukelia į vienuolyną Italijoje
Teigiama, jog pesto padažas pradėtas gaminti Genujoje, Šiaurės Vakarų Italijoje. Jo receptas pirmą kartą pasirodė 1860 metais, Giovan Battista Ratto kulinarinėje knygoje „Genujos virtuvė“. Originaliame recepte šį padažą sudarė trinti česnakai, kedrinės pinijos, baziliko lapai, parmezano ir pekorino kietieji sūriai, jūros druska bei alyvuogių aliejus. Tačiau įvairūs istoriniai šaltiniai nurodo, jog pesto padažas iš tiesų atsirado dar viduramžiais.
Legenda pasakoja, kad viename šalia Genujos įsikūrusiame vienuolyne gyveno vienuolis, kuris mėgdavo rinkti vaistažoles. Vieną dieną eksperimentuodamas jis baziliką sumalė kartu su kitais keliais ingredientais. Taip ir buvo sukurtas pirmasis pesto padažas, kuris palaipsniui buvo tobulinamas.
Pesto padažas visuomet buvo siejamas su Genujos miestu ir jo kultūra. Šiame mieste kas dvejus metus netgi vyksta pasaulio pesto čempionatas. Be to, pesto padažo entuziastų grupė planuoja jį pateikti kaip kandidatą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
- Į virtuvinį kombainą arba į marmurinę grūstuvėlę sudėkite kedrines pinijas, bazilikus, česnaką, parmezaną, avies sūrį ir sutrinkite.
- Pagal skonį įberkite druskos ir lėtai maišydami pamažu pilkite alyvuogių aliejų, kol masė taps grietinės konsistencijos.
- Žaliasis pestas vadinamas klasikiniu. Jis puikiai tiks prie įvairių rūšių makaronų, minestronės (itališkos daržovienės), rizoto. Idealiai atskleidžia ir pabrėžia klasikinio itališko patiekalo su mocarela ir pomidorais skonį.
Plačiau skaitykite: Kulinarijos pamokėlė - gaminame pesto padažą
Plačiau skaitykite: Gardžiausi pasaulio pagardai
Gaminamas ne tik iš bazilikų
Pesto – ne tik skanus, bet ir naudingas padažas, jame galima rasti daug vitaminų A, C, geležies, kitų vertingų medžiagų – baltymų, kalcio. Alyvuogių aliejuje, kurio yra pesto sudėtyje, yra nesočiųjų riebalų, kurie gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Pesto gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, lapiniais kopūstais ar žaliaisiais žirneliais.
Ir nors klasikinis pesto padažo variantas yra gaminamas iš bazilikų, šio padažo, kaip ir dažno patiekalo, receptas patyrė įvairiausių transformacijų. Šiuo metu yra daugybė pesto variantų. Jis gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, lapiniais (kale) kopūstais ar netgi žaliaisiais žirneliais. Sicilietiškame pesto vietoj bazilikų naudojami pomidorai, o kedro riešutai pakeičiami migdolais. Aitrusis Kalabrijos pesto gaminamas iš keptų paprikų bei juodųjų pipirų.
Sudėkite į smulkintuvo indą burokėlių lapus, sutarkuotą sūrį, moliūgų sėklas, įpilkite truputį aliejaus ir pasmulkinkite. Įberkite druskos, pagardinkite pipirais, įpilkite citrinos sulčių ir pamažu pilant likusį aliejų susmulkinkite viską iki vientisos masės. Jei norėsis skystesnio padažo, įpilkite dar aliejaus.
Panaudojimas: Burokėlių lapų pesto galite naudoti kaip užtepą ant duonos. Taip pat tinka makaronų, žuvies, paukštienos patiekalams, sriuboms, įvairiems virtinukams ir panašiems tešliniams dalykėliams gardinti. Galima naudoti kaip padažą salotoms sumaišius lygiomis dalimis su majonezu arba aliejumi.
Pastaba: šviežias burokėlių lapų pesto idealiausia suvalgyti per dvi dienas. Beje, pesto padažai puikiai šaldomi, todėl kiekvieną vasarą verta prisiruošti atsargų žiemai.
1. Moliūgų sėklas pakepinkite sausoje keptuvėje, kol šios ims spragsėti. Leiskite atvėsti.
2. Į virtuvinio kombaino smulkintuvo indą suberkite kepintas moliūgų sėklas ir ridikų lapus. Smulkinkite apie 30 sekundžių, suberkite tarkuotą sendintą sūrį, supilkite alyvuogių aliejų, suberkite pertrintą česnaką, pagardinkite viską citrinos sultimis, druska ir pipirais. Smulkinkite, kol viskas susimaišys į vientisą pesto padažą.
Nuplautus ir labai gerai nusausintus meškinius česnakus ir petražoles (gali būti kartu su stiebeliais) sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą kartu su džiūvėsiais ir riešutais. Kelis kartus pulsuojančiu režimu pasukite, tada supilkite aliejų ir plakite, kol gausite norimą konsistenciją (man patinka, kai lieka smulkių grūdelių). Pabaigoje pagardinkite druska, pipirais ir trupučiu medaus arba agavų sirupo.
V.Juodkazienė siūlo ir porą neįprastų pesto padažo receptų. Juos galėsite patiekti kartu su makaronais, užtepti ant itališkų sumuštinukų crostini arba pagardinti mėgstamos mėsos ar jūros gėrybių patiekalus.
Alyvuogių pesto
Ingredientai:
- 1 česnako skiltelės;
- žiupsnelio jūros druskos;
- 25 g kedro riešutų;
- 250 g juodųjų alyvuogių be kauliukų;
- saujos šviežių petražolių;
- 125 ml itin tyro alyvuogių aliejaus;
- 25 g smulkiai sutarkuoto parmezano sūrio.
Gaminimas:
Į elektrinį smulkintuvą dėkite česnaką, jūros druską, tuomet įberkite kedro riešutų, sudėkite alyvuoges, petražoles ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų ir smulkiai tarkuotą parmezaną ir vėl viską gerai išmaišykite.
Saulėje džiovintų pomidorų pesto
Ingredientai:
- 1 puodelis saulėje džiovintų pomidorų;
- 1/3 puodelio migdolų;
- kelios skiltelės česnako;
- šviežių rozmarino lapelių;
- žiupsnelis druskos;
- žiupsnelis juodųjų pipirų;
- šlakelis itin tyro alyvuogių aliejaus.
Gaminimas:
Į elektrinį smulkintuvą sudėkite česnaką, druską, pipirus, rozmarino lapelius, migdolus bei saulėje džiovintus pomidorus ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų.
