– Linai, prieš pradėdami skanauti mėsainius, norėtume sužinoti, kokios asmenybės už jų stovi. Trumpai prisistatykite ir papasakokite, kas atvedė į restoranų verslą?
– Trumpai tariant, restoranų verslas mane, o jeigu tiksliau – mus su gyvenimo drauge, prisiviliojo pats. Visuomet domėjomės svetingumo verslu, mėgome ir mėgstame lankytis įvairiausiose vietose, pradedant „food-truck“ ir baigiant „fine-dinning“ restoranais. Mėgstame vakarus leisti mieste, tad galiu teigti, kad esame tikri miestiečiai, kurie namo grįžta tik pernakvoti. Nuo to viskas ir prasidėjo: dalyvaujant, bendraujant ir matant esamą rinką. Ilgai mintyse ir prie nealkoholinio alaus bokalo gvildenome pačią idėją, kol atėjo momentas „dabar arba niekada“. Skamba gal kiek banaliai, bet noras nugalėjo visas abejones. O toliau jokios paslapties nėra – tik įtemptas, ilgas ir kasdienis darbas tikslo link.
– Feisbuke prisistatote itin lakoniškai. Prie jūsų aprašymo klientai teranda du žodžius – „burgerių inžinieriai“. Interpretacijoms laisvės tikrai sočiai, tačiau kaip pats paaiškintumėte šį išsireiškimą?
– Nuo pat minties iki „DOCK“ įkūrimo žinojome, kad mūsų restorano tematika, interjeras ir aplinka bus industrinė, todėl ilgainiui ir išsivystė apibūdinimas „burgerių inžinieriai“. Mes juos kuriame taip pat atsakingai, kaip kad inžinierius projektuoja laivą, skirdami visas jėgas, laiką ir kūrybinę energiją. Kadangi skrupulingai dirbame su detalėmis iki smulkmenų, tai laikome save maisto inžinieriais, o ne menininkais.
– Kad jau prakalbome apie jūsų svarbiausią patiekalą – mėsainį – kodėl pasirinkote būtent tai? Juolab, kad prieš kelerius metus, kai kūrėtės, mėsainiai Lietuvoje tikrai buvo „ant bangos“, o „burgerinę“ surasti galėjome praktiškai kiekviename miesto kampelyje. Ar nebuvo baisu, kad milžiniška konkurencija pakiš koją?
– Būtent tai ir nulėmė pasirinkimą. Kaip ir dabar mėsainių tuomet buvo visur: kiekvienas mažas, didelis, geras ar prastas restoranas, kavinė ar užeiga juos gamina. Na bet juk tiesiog gaminti nepakanka. Mano supratimu, labai svarbi yra specializacija. Jeigu, kažkur atėjęs, gaunu meniu knygą su 100 puslapių, iškart išeinu. Neįmanoma gaminti ir cepelinus, ir picas, ir mėsainius, ir dar kokius azijietiškus patiekalus vienodai kokybiškai. Jeigu neturi specializacijos, reiškia, pats nežinai nei kas tu esi kaip restoranas, nei kas yra tavo klientas.
Galiu paminėti, kad mes nuo pradžių orientuoti išskirtinai į kokybę, tad viską gaminame patys – brandiname jautieną, marinuojame daržoves, gaminame visus naudojamus padažus ir t. t. Nenaudojame jokių maisto pakaitalų, skonio stipriklių ar pusgaminių. Tai įpareigoja, o ir yra daug sudėtingiau, tačiau rezultatas leidžia svečiui pateikti skanų, šviežią ir kokybišką maistą.
Taigi mums Lietuvoje trūko tikrai gerų, gurmaniškų mėsainių, kurie būtų gaminami specializuotame mėsainių restorane. „Gaminami“ sakau ne veltui, nes iki šiol labai daug kas juos komplektuoja iš pusgaminių, kuriuos tiesiog pašildo.
Tuo metu matėme keletą konkurentų Vilniuje ar Kaune, bet Klaipėdoje – ne.
– Trumpam pabėkime nuo maisto. Pirmąjį savo restoraną atidarėte Klaipėdoje – kodėl pasirinkote būtent uostamiestį? Juk turbūt vis dar vyrauja nuomonė, kad Vilniuje ar Kaune galimybių daugiau?
– Tęsdamas praeito klausimo atsakymą, galiu pasakyti, kad pasirinkome tikslingai. Matėme, kad Klaipėdoje trūksta išskirtinių maitinimo vietų, visos supanašėjusios, o mėsainių kategorijoje iš viso nelabai buvo kas nors, rimtai į tai žiūrintis. Tad galiausiai Klaipėda pati mus pasirinko. Kadangi esu gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, pakankamai gerai ją pažįstu, žinau visus jos pliusus ir minusus, tad tiesiog susikrovėme lagaminus, radome tinkamas patalpas ir išsikraustėme gyventi į Klaipėdą, kur praleidome apie 4 metus.
Mažesniame mieste galimybių mažiau, tačiau ir konkurencija mažesnė, lengviau išsiskirti. Toks mūsų tikslas ir buvo – atvežti į Klaipėdą labiau „vilnietišką“ restoraną, kuriame yra ir atvira virtuvė, ir industrinis interjeras ir dar daug labiau vakarietiškų sprendimų. Manau, pavyko.
– Kadangi dabar, kai kalbame, jau atvėrėte duris ir kviečiate svečius užsukti į vidų – arba kaip smagiai vadinate – „denį“ – papasakokite apie savo interjerą. Jis – ne ką rečiau nei mėsainiai liaupsinama jūsų restorano vizitinė kortelė. Ar viską kūrėte patys, „iš širdies“? O galbūt įsikišo ir interjero profesionalai?
– Iš esmės, reikėtų kalbėti apie visą „DOCK“ koncepciją, kuri kuriama buvo tikrai „iš visos širdies“, negailint nei dienų, nei naktų. Proceso eigoje, be abejo, konsultavomės su įvairiais savo srities specialistais. Dirbome ne vieni. Visko žinoti neįmanoma, o ir nereikia, svarbu mokėti susirasti tai, ko tau reikia, ir nenustoti domėtis. Kalbant apie interjerą, tai jis kurtas kartu su interjero dizaineriu Ramūnu Maniku. Tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Su juo susipažinome dar prieš persikraustydami į Klaipėdą. Perteikėme savo mintis ir pradėjome darbus, kurie užtruko apie metus iki atidarymo. „DOCK“ vyrauja industrinis interjeras, kurio pagrindas yra trys medžiagos – betonas, metalas ir natūralus medis. Taip pat viskas sukurta taip, kad nebūtų jokių pašalinių daiktų, kiekviena detalė – nesvarbu, kėdė ar taurė alui – turi savo iš anksto numatytą ir gerai apgalvotą vietą. Iš esmės, mūsų interjere niekada nepamatysite pašalinių daiktų, viskas yra ten, kur ir turi būti.
Taip pat, kalbant apie interjerą, svarbu paminėti, kad dauguma jame matomų daiktų, t. y. stalai, baras, net šviestuvai, yra gaminti individualiai, nuo brėžinio iki gaminimo, tad niekur kitur tokių nerasite. Tai padeda sukurti pilnavertį interjerą, kupiną detalių ir jausmo, kurį norime perteikti savo svečiams.
– Šiuo metu turime du lankytojų mylimus ir nuolatos pilnus restoranus Klaipėdoje bei Vilniuje. Gal turite gerų naujienų kauniečiams ar kitų miestų gyventojams? Juk jūsų fanai, gyvenantys kituose miestuose, laiko špygas, kad „DOCK“ mėsainiai prisišvartuotų ir jų miestuose.
– Kol kas nenorėčiau įvardyti tikslių datų, tačiau atverti duris Kaune tikrai planuojame. Plėtojame dar vieno restorano Vilniuje idėją, tad naujienų artimiausiais metais tikrai bus. Tikimės, kad pandemija pagaliau baigėsi, o mes galėsime toliau tęsti darbus, nes turbūt taip pat, kaip ir dauguma mūsų sektoriaus atstovų, jaučiamės praradę vienerius metus.
– Eikime prie esmės: turite galybę mėsainių, kurie savitai unikalūs, verčia varvinti seilę. Gal galėtumėte padėti nesusipratėliui, pirmąsyk besilankančiam, išsirinkti? Kokie jūsų mėsainiai patys populiariausi, o kurie, jūsų akimis, labiausiai neįvertinti?
– Vienareikšmiškai visų laikų populiariausias mėsainis yra „Klasikinis“. Bet tai savaime užkoduota jame: jis turįs visus mėsainiui įprastus ingredientus, tačiau su mūsų prisilietimu, todėl jį nukonkuruoti labai sudėtinga. „Firminis“ mūsų mėsainis yra rūkytas, kurį visuomet siūlome paragauti svečiams, norintiems įdomesnių skonio derinių ir nebijantiems eksperimentuoti. Bendrai kalbant, mūsų meniu neatsiranda toks patiekalas, kuriuo mes patys nebūtumėme užtikrinti 100 procentų. Tad kai kurių mėsainių ar kitų patiekalų kūryba užtrunka tikrai ilgai, kol visi komandos nariai būna patenkinti. Šiuo metu kaip tik baigiame atnaujinti meniu, jame atsiras keli nauji mėsainiai, o kai kurie jau esami bus atnaujinti, kaip kad užkandžiai ir kiti patiekalai.
– Tautos balsą išgirdome, o kurie patiekalai – jūsų paties favoritai?
– Sunku išskirti, nes tikrai mėgstu visus. Turbūt galiu sakyti, kad skirtingu metu favoritas būna vis kitas. Šiuo metu, ko gero, tai būtų „Chorizo“ mėsainis, nes labai mėgstu „chorizo“ dešrą ir tai, kaip ji puikiai papildo jautieną savo aštresniu skoniu.
– Linai, pasirinkimų gausa stebina ir džiugina, tačiau labai įdomūs ir pačių patiekalų receptai. Papasakokite, kaip gimė jūsų skanėstai. Kuris receptas buvo didžiausias galvos skausmas? Beje, paukštelis pačiulbėjo, kad vieną receptą netgi esate susapnavęs.
– Kaip minėjau anksčiau, save ne veltui vadiname inžinieriais. Visa komanda prisideda prie kūrybos proceso: vieni galvoja idėjas, kiti bando įgyvendinti, tuomet ragaujame, diskutuojame. Kartais po kelių mėnesių bandymų tiesiog pradedame nuo pradžių. Daugiausiai leidžiame sau eksperimentuoti su mėnesio mėsainių pasiūlymais, kur naudojame įvairius neįprastus skonių derinius. Juos kuriame kas mėnesį ir pateikiame svečiams įvertinti. Gavę atsiliepimus, sprendžiame, kas labiau patinka, o kas mažiau. Taip išeina, kad restorano svečiai iš tikrųjų netiesiogiai nurodo, kuria linkme turime judėti.
– Pabaigai atsitraukime nuo pagrindinių jūsų patiekalų – kuo dar galite pasigirti? Esame girdėję, kad naminis limonadas neįtikėtinai skanus. Galbūt dar ką turite „užantyje“?
– Kalbant apie „DOCK“ restoranus, visuomet yra akcentuojami mėsainiai, tačiau norėčiau papildyti, kad mūsų restorano meniu susideda iš gurmaniškų mėsainių, geros kokybės gėrimų, ką suponuoja ir mūsų pavadinimas. Tiesą pasakius, nieko neslepiame užantyje, tad kviečiu užsukti pas mus ir puikiai praleisti laiką, o mes viskuo kitu pasirūpinsime už jus.
Kol neatšalo mėsainiai, dėkojame Linui už pokalbį ir kimbame ragauti bei kviečiame jus daryti tą patį – „Wolt“ programėlėje rasite tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus restoranus, tikėkimės, kad ne už kalnų – ir Kauno restorano atidarymas! O jeigu norite pasidžiaugti geru oru ir aplankyti „DOCK“ mėsainius gyvai, pasigrožėti jų interjeru bei maistą atsiimti patys, užsisakę juos „Wolt“ programėlėje, skubėkite į Vilniaus g. 18 sostinėje arba Žvejų g. 4 uostamiestyje. Skanaus!
