„Maistas – dažniausiai pjaustyta mėsa, šviežios daržovės ir miltiniai produktai – išmetamas, nes jo nespėjama suvartoti laiku. Mėsa dažnai sušvinksta per kelias dienas, atsiranda nemalonus kvapas. Pasitaiko atvejų, kai miltiniai produktai jau iš prekybos vietų yra parsivežami namo su maistiniais kandžiais. Na, o šviežios daržovės apskritai turi tendenciją „pasislėpti“ mūsų šaldytuvuose ir dažniausiai mes apie jas prisimename tik pajutę nemalonų kvapą“, – juokiasi žinomas virtuvės šefas.
Paklaustas apie maisto švaistymą, G.L.Demarco prisimena, jog pats gaminti tvariai išmoko gana įdomiu būdu: „Viename iš restoranų, kuriame dirbau, buvo tokia taisyklė – virtuvės šefas ateidavo patikrinti mūsų šiukšlių. Jei jose buvo per daug maisto produktų, kuriuos dar buvo įmanoma panaudoti, jis liepdavo visam kolektyvui iš to išmesto maisto pagaminti vakarienę. Patikėkit manimi, tokią vakarienę pagaminti pakakdavo vieną kartą – vėliau labai atsakingai žiūrėdavai į lauk metamą maistą, nes paprasčiausiai nebenorėjai susidurti su tokiais smerkiančiais kolektyvo žvilgsniais“.
O italai, priešingai, dažnai apsipirkinėja vietiniuose turgeliuose ar mažesnėse parduotuvėse. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko maistas nėra švaistomas.
Nuo ūkio iki stalo
Garsus virtuvės šefas įsitikinęs, jog lietuviai tvaraus maisto vartojimo paslapčių pirmiausia galėtų pasimokyti iš italų.
„Esminis skirtumas – kur mes apsiperkame. Lietuviai įprastai renkasi didžiulius prekybos centrus. O italai, priešingai, dažnai apsipirkinėja vietiniuose turgeliuose ar mažesnėse parduotuvėse. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko maistas nėra švaistomas. Vaisiai, šviežios daržovės ir kiti greitai gendantys maisto produktai perkami daugiausia kelioms dienoms į priekį. Taip maistas ir skanesnis, ir sveikesnis. Mat tokiose mažose prekybos vietose produktai švieži ir neretai užauginti natūraliau. Lietuvoje taip pat yra turgelių, kuriuose galima rasti kokybiškų, močiučių su meile užaugintų vaisių ar daržovių“, – įsitikinęs virtuvės šefas.
Pasitelkite kameros techniką
„Mes, italai, esame įpratę naudoti taip vadinamą kameros techniką. Ją drąsiai galėtų naudoti ir lietuviai. Paprasčiausiai nusipirkus didesnį kiekį mėsos, ją reikia ne visą sušaldyti kameroje, o pirmiausia išdalinti porcijomis – po 100, 200 ar 400 gramų. Priklausomai nuo šeimos dydžio ir patiekalų, kuriuos gaminsite. Tuomet mėsą tinkamai užšaldžius ją ramiai galima naudoti visą mėnesį ar net ilgiau“, – patarimais dalinasi G.L.Demarco.
Jis teigia, jog, naudojantis šiuo būdu, mėsa taip greitai nesugenda, o tinkamai ją užšaldžius bei atšildžius nepraranda ir savo skonio bei maistinių medžiagų. Be to, taikant šią techniką, mažiau lankomasi parduotuvėse, o taip sutaupoma ir pinigų, mat dažnai atėjus vieno produkto išeiname su pilnu krepšiu prekių, kurių mums visai nereikėjo.
Tai – tik keli patarimai, kuriuos Gian Luca Demarco išsamiau pristatys renginio „Žaliosios europiečių atostogos Palangoje 2020“ metu. Paskaita apie maisto tausojimą „Maisto kelionė nuo ūkio iki stalo... Bet ne iki šiukšliadėžės!“ vyks rugpjūčio 15 d. 18 val. centrinėje Palangos aikštėje.
Taip pat šiemet renginio dalyviai kartu su stiliste Agne Gilyte, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėju Giedriumi Buču, sveikatingumo motyvatore Vlada Musvydaite aiškinsis apie klimato kaitą, aplinkosaugą ir biologinę įvairovę. Centrinėje kurorto aikštėje veiks dirbtuvės, vyks diskusijos ir susitikimai. Tą dieną Palangoje taip pat bus pristatytas renginio partnerių pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas 1200 km, 80 dienų trukmės darnos žygis pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“, vyks simbolinės žygio išlydėtuvės. Šio žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo keliamas problemas ir jų poveikį mūsų planetai.
Daugiau informacijos apie „Žaliosios europiečių atostogos Palangoje 2020” renginį ir jo programą: https://www.facebook.com/events/338201777568324/
