Pasipriešinta ES mastu, įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu
Įvairių pasiūlymų sugriežtinti augalinių produktų ženklinimą pasigirsta nuolatos. Šiuo metu Europos Sąjungoje draudžiami bet kokie su pienu ar jo produktais susiję pavadinimai, jeigu jų kilmė nėra gyvūninė. 2020-aisiais bendrijoje buvo bandoma įvesti panašius apribojimus ir augalinės mėsos produkcijai, kurie neleistų jų vadinti mėsiškais pavadinimais, bet tąkart Europos Parlamentas sugriežtinimams nepritarė ir galimybė taip vadinti augalinius gaminius išliko.
Prancūzijoje nuo spalio bus draudžiama augalinius produktus vadinti „dešrelėmis“, „burgeriais“, „kepsniais“ ir panašiais mėsiškais pavadinimais.
Tačiau tai nesustabdo pavienių ES šalių bandyti įsivesti tokius ar panašius ribojimus nacionaliniu lygmeniu. Liepos pradžioje buvo paskelbta, kad Prancūzijoje nuo šių metų spalio bus draudžiama augalinius produktus vadinti „dešrelėmis“, „burgeriais“, „kepsniais“ ir panašiais mėsiškais pavadinimais.
Nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad tokie kai kurių šalių pavyzdžiai gali paskatinti ir kitas šalis imtis šių augalinio maisto vartotojams ir gamintojams nenaudingų sprendimų: „2020-aisiais metais kilo didžiulis pasipriešinimas įgyvendinti augalinio burgerio draudimą (angl. Veggie Burger Ban) Europos mastu. Deja, panašu, kad kai kurios pavienės šalys neįsiklausė į svarius argumentus prieš šį draudimą ir nusprendė bandyti žengti kitu keliu.“
Tiesa, praėjus vos trims savaitėms po šio draudimo paskelbimo, jis buvo sustabdytas aukščiausiojo Prancūzijos teismo. Tačiau pastaruoju metu apie panašius sugriežtinimus buvo užsimenama ir Belgijos parlamente, nors, pasak nevyriausybinių organizacijų atlikto tyrimo, vartotojų toks ženklinimas neklaidina. Net 96 proc. iš beveik 23 tūkstančių respondentų žinojo, kad augalinės dešrelės sudėtyje neturi gyvūnų mėsos.
Panašūs draudimai – ir kituose žemynuose
Europos šalys – ne vienintelės, kurios pastaruoju metu ėmėsi panašių ribojimų. Vos prieš mėnesį mėsiškų pavadinimų sugriežtinimas augaliniams produktams buvo paskelbtas Pietų Afrikoje. Ten iš mažmeninės prekybos milžinės „Woolworths“ lentynų buvo pareikalauta pašalinti ir „Just Egg“, gaminančią augalinius kiaušinių gaminius, produkciją.
Taip pat nuo 2018-ųjų metų net 26 valstijos JAV įvedė vienokius ar kitokius sugriežtinimus augaliniams produktams. Pavyzdžiui, šiuo metu Kanzaso valstijoje visi augalinės mėsos gaminiai ant savo pakuotės turi turėti užrašą, jog gaminys sudėtyje neturi gyvūnų mėsos. Taip pat Amerikos maistą ir vaistus administruojanti institucija (angl. Food and Drug Administration) šią vasarą ketina paskelbti augalinio maisto ženklinimo rekomendacijas, kurios, numanoma, nebus palankios šios produkcijos gamintojams.
Turkijos sugriežtinimai – stipriausi
Turkijoje jau iki šiol buvo draudžiama augalinius sūrius vadinti sūriais, bet dabar čia apribojimai tapo bene griežčiausi visame pasaulyje. Oficialiame Turkijos 2022-ųjų vasario 19-osios leidinyje (trečiame skyriuje, 9-ame straipsnyje) skelbiama, kad produktai, kurie imituoja sūrį, negali būti gaminami naudojant augalinį aliejų ar kitus ingredientus. Taigi, tokių produktų gamyba ir prekyba Turkijoje nuo šiol yra uždrausta.
Kai kurie gamintojai Turkijoje jau susiduria su išrašytomis baudomis ir dėl jų grumiasi teismuose.
Dėl šių draudimų įmonės turėjo uždaryti savo gamyklas. O dalis jų teigia, kad šio draudimo įsigaliojimas jiems reiškia bankrotą. Kai kurie gamintojai jau susiduria su išrašytomis baudomis ir dėl jų grumiasi teismuose. Tiesa, organizacijos „The Vegan Association of Turkey“ į teismą dėl šio draudimo įvedimo buvo paduota ir Turkijos Žemės ūkio ir miškų ministerija. Nevyriausybinės organizacijos atstovai tikisi, kad draudimą dar galima atšaukti.
Ką tai reiškia gamintojams ir vartotojams?
Dažniausia tokių sugriežtinimų įvardijama priežastis – vartotojų klaidinimo mažinimas. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tyrimai rodo, kad absoliučios daugumos vartotojų tai neklaidina. Be to, tai ne tik apsunkina įvairius gamintojų procesus, bet ir trukdo išpopuliarėti patiems vartotojams žymiai naudingesniems produktams. Augaliniams produktams pagaminti reikia mažiau resursų, jie yra tvaresni ir, dažnu atveju, sveikesni už savo gyvūninės kilmės produktų atitikmenis.
Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė M.Šermukšnė teigia, kad augalinių produktų gamintojai turėtų būti kaip tik skatinami, o ne atvirkščiai: „Kintantis klimatas, prastėjanti žmonių sveikata, masiškas gyvūnų išnaudojimas turėtų mus skatinti ieškoti tvaresnių sprendimų ir kurti mechanizmus, palaikančius tokių sprendimų vykdytojus. Apmaudu stebėti, jog viena vertus mes kalbame apie aplinkosaugos svarbą, bet kita vertus ribojame tuos, kurie prisideda prie vienos taršiausių industrijų transformacijos į tvaresnę, sveikesnę ir saugesnę mums visiems.“
Ji taip pat prideda, kad, nepaisant tam tikrų ribojimų ir kintančių reikalavimų, augalinių produktų populiarumas ir pardavimai pasaulyje sparčiai auga.
Šio straipsnio publikavimas – ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ projekto „Nori gali“ dalis. Projektas skatina atrasti augalinio maisto naudas bei skonių įvairovę. Visą vasarą dairykitės įdomiausių straipsnių augalinės mitybos temomis!