Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gurmaniškoji Klaipėda: nuo autentiško kaukazietiško maisto iki užburiančių desertų

Jei kas sumanytų aplankyti visus įdomius, kokybišką maistą ruošiančius Klaipėdos restoranus bei kavines, tektų dėliotis visai nemenką maršrutą. Uostamiestis turi ką pasiūlyti gurmanams: nuo kepsnių ar Vidurio Azijos patiekalų iki išskirtinių mėsainių, pasakiškų saldžiųjų desertų, kvapnaus kokybiškos kavos puodelio. Šiais metais jau tradiciškai vykstančių 30-ies geriausių Lietuvos restoranų rinkimų pradiniame sąraše atsidūrė 4 Klaipėdos restoranai, jie, kaip ir kitos skanaus maisto vietos, vilioja ne tik klaipėdiečius, bet ir svečius iš kitų miestų.
Gurmaniškoji Klaipėda
Gurmaniškoji Klaipėda / Restoranų archyvo nuotr.

Susipažinkite su 4 išskirtiniais taškais Klaipėdos gastronominiame žemėlapyje, kuriems puikiausiai tinka apibūdinimas – „turi savo veidą“.

30-ies geriausių Lietuvos restoranų reitingą minime neatsitiktinai – per porą metą jame užtikrintai įsitvirtino klaipėdiečio šefo Vytauto Samavičiaus restoranai „Monai“ ir „Momo Grill“, o šių metų pradiniame rinkimų sąraše kompaniją jiems palaiko Klaipėdos restoranai „Meridianas“ bei „Ararat“. Kaip prisipažįsta pastarojo restorano savininkai, žinia, jog atsidūrė šiame sąraše, buvo itin netikėta, tačiau labai maloni.

„Restoranų reitingą sekėme, tačiau iki šiol ten nematėme Kaukazo virtuvių atstovų, galvojome, kad ten patekti neįmanoma. Todėl kai šiemet gavome žinia, kad esame ilgajame sąraše (būtent iš jo ekspertų komisija balsuodama sudarys 30-ies geriausiųjų reitingą – red.), labai apsidžiaugėme. Kelias dienas buvo net sunku suprasti, kas įvyko, mums tai labai didelis įvertinimas“, – prisipažįsta vienas iš restorano savininkų Pogos Karapetian. Kuo „Ararat“ patraukė gurmanų dėmesį?

Restorano archyvo nuotr./Restoranas „Ararat“
Restorano archyvo nuotr./Restoranas „Ararat“

Šeimyninis trio ir patiekalai iš Kaukazo

„Ararat“ galima pelnytai vadinti Klaipėdos restoranų rinkos senbuviu – kaip tik šiomis dienos restoranui sukaks 16-a metų, kaip Klaipėdai, tikrai nemažai, pastebi jo savininkai. Visai gali būti, jog vienas iš tokio stabilumo garantų yra tai, jog restoranas yra šeimos verslas – jam vadovauja Garnik Kazarian su žmona Anna Karapetian ir sūnumi P.Karapetian. Smagiai skamba ir tai, kaip savininkai apibūdina savo restoraną: „Stengiamės, kad kiekvienas svečias čia pasijustų lyg namie. Visi žino, koks yra armėniškas svetingumas, todėl sukurti tinkamą atmosferą mums itin svarbu.“

Galime pasigirti, kad ruošiame nuostabius chinkalius, chačapurius bei tikrą uzbekišką plovą.

Restorano archyvo nuotr./Restorane „Ararat“
Restorano archyvo nuotr./Restorane „Ararat“

Žinoma, lankytojus „Ararat“ traukia ne tik svetingumu, bet ir puikiu maistu. Restorano virtuvėje darbuojasi pati A.Karapetian kartu su šefu iš Gruzijos Jimsheru Katamadze. Kaip sako P.Karapetian, tiksliausia „Ararat“ būtų apibūdinti kaip visų kaukazietiškų virtuvių atstovą, čia vienas kitą papildo armėniški, gruzinišku, uzbekiški patiekalai bei gėrimai. Paklausti, nuo kokio patiekalo rekomenduotų pradėti viešnagę pirmąsyk į „Ararat“ užsukusiam žmogui, jo savininkai sako, kad vieno išskirti kone neįmanoma. „Armėnų virtuvė garsėja patiekalais, keptais ant žarijų: tradicinis kiaulienos sprandinės šašlykas, avienos nugarinė su kaulu, tradicinis jautienos ir kiaulienos liulia kebabas – visa tai rasite mūsų meniu. Galime pasigirti, kad ruošiame nuostabius chinkalius, chačapurius bei tikrą uzbekišką plovą“, – daugelio lietuvių jau pamėgtus kaukazietiškus patiekalus vardija restorano savininkai.

Restorano archyvo nuotr./Maistas restorane „Ararat“
Restorano archyvo nuotr./Maistas restorane „Ararat“

Išlaikyti kartelę skatina ir svečių reiklumas

Būtent simpatijos Kaukazo regiono virtuvei per keliolika metų subūrė nemenką „Ararat“ lankytojų būrį – pasak savininkų, yra ir tokių, kurie čia atkeliauja nuo pat atsidarymo dienų, netrūksta ir naujų lankytojų, nemažai užsieniečių. „Ararat“ savininkai šalia restorano yra atidarę ir viešbutį, tad šis žingsnis paskatino imtis naujų veiklų – rūpintis svečių pusryčiais, atidaryti dar vieną didelę salę, kurioje vyksta įvairūs renginiai.

Restorano archyvo nuotr./Furšetas restorane „Ararat“
Restorano archyvo nuotr./Furšetas restorane „Ararat“

„Ararat“ savininkų trejetukas atvirauja, jog verslas Klaipėdoje turi savų niuansų – žmonių čia mažiau, nei pirmuosiuose dvejuose Lietuvos didmiesčiuose, tad viską privalai daryti itin gerai – lankytojai nebus linkę atleisti klaidų ir kitąsyk gali nesugrįžti. Visai gali būti, kad toks skrupulingas požiūris į darbą ir atkreipė į šią vietą maisto ekspertų dėmesį.

Restorano archyvo nuotr./Maistas restorane „Ararat“
Restorano archyvo nuotr./Maistas restorane „Ararat“

Gurmaniški, o ne „sukonstruoti“ mėsainiai

Galima nė neabejoti, jog kaip pica, taip ir mėsainiai jau įsitvirtino lietuvių valgiaraštyje. Ir jei kada būtų sudaromas geriausių mėsainių vietų sąrašas, galima neabejoti, jog Klaipėdoje veikiantis gurmaniškų mėsainių restoranas „Dock“ jame būtinai figūruotų.

Šios vietos bendraturčiai Linas Puzonas ir Vaida Doškutė 12 metų gyveno Vilniuje, tačiau jau tada brandino idėją, ką norėtų sukurti ateityje. Įdomu, kad iki atsirandant „Dock“ nei Linas, nei Vaida su maisto industrija neturėjo nieko bendra – vienas dirbo pardavimų, kitas – IT srityje, tiesa, abu prisipažįsta, jog visada mėgo leisti laiką skanaudami patiekalų ne namuose – restoranuose bei baruose ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kiek juokaujant galima sakyti, jog šie ragavimai išsivystė į nuosavą vietą – kraftinio alaus ir gurmaniškų burgerių restoraną „Dock“ uostamiestyje.

Restorano archyvo nuotr./Restorano DOCK savininkai Linas Puzonas ir Vaida Doškutė
Restorano archyvo nuotr./Restorano DOCK savininkai Linas Puzonas ir Vaida Doškutė

Mėsainių yra ragavę ir nuomonę apie juos turi kiekvienas lietuvis, tačiau „Dock“ savininkai įsitikinę, jog mėsainis mėsainiui nelygu. Jie savo darbu pirmiausiai oponuoja tiems, kas mėsainius linksniuoja kaip greitą, nesveiką maistą. „Mėsainiai greitu ir nesveiku maistu tampa, kai jie ne gaminami, o „surenkami“ iš jau pagamintų šaldytų produktų ir pusgaminių, kuriuose apstu įvairiausių papildų, konservantų ir skonio stipriklių“, – sako L.Puzonas.

Pas mus viskas gaminama tik šviežiai, nenaudojami jokie pakaitalai, jau paruošti padažai ar skonio stiprikliai.

Tačiau „Dock“ kelias visai kitoks, restorano savininkai atrodo tiesiog apsėsti kokybiškų mėsainių vizijos. „Pas mus viskas gaminama tik šviežiai, nenaudojami jokie pakaitalai, jau paruošti padažai ar skonio stiprikliai. Patys verdame padažus, marinuojame daržoves, brandiname mėsą. Norėjome pakelti mėsainius į restorano lygį, kur jie gaminami ir pateikiami ne kaip greitas maistas, o kaip kokybiškas, vizualiai gražus ir subalansuoto skonio patiekalas“, – sako restorano savininkas ir priduria, jog „Dock“ visada turi ką pasiūlyti ir vegetarams, mat nenori atsilikti nuo rinkos tendencijų.

Restorano archyvo nuotr./Mėsainis restorane DOCK
Restorano archyvo nuotr./Mėsainis restorane DOCK

Meniu su 100 patiekalų kelia šypseną

L.Puzonas įsitikinęs, jog teisinga buvo jo ir verslo partnerės nuostata kurti gana specializuotą vietą – tik mėsainiai ir „craft“ alus, o vakarais ją paversti į kokteilių barą. „Iki šiol matome daug bandymų, kai žmonės, gamindami, tarkim, picas, paskelbia, kad gamins ir mėsainius. Mes į tai žiūrime skeptiškai – specializacija yra geriau. Labai džiaugiamės, kad pagaliau baigiasi tie laikai, kai restorane ar kavinėje gaudavai meniu su 100 patiekalų iš visų įmanomų pasaulio virtuvių. Tai tiesiog reiškia, kad nė vienas iš jų nebus vertas dėmesio,“ – įsitikinęs vyras.

Restorano archyvo nuotr./DOCK interjerą sukūrė interjero dizaineris Ramūnas Manikas
Restorano archyvo nuotr./DOCK interjerą sukūrė interjero dizaineris Ramūnas Manikas

Paklausti, kuo išskirtinis verslo vystymas Klaipėdoje, „Dock“ bendraturčiai prisipažįsta, jog čia gana ryškiai jaučiamas sezoniškumas – šaltuoju sezonu žmonės kiek vangiau lankosi restoranuose, todėl visada itin laukiamas šiltasis sezonas, kai Klaipėda tampa labai judriu ir aktyviu miestu, kuriame gera ir gyventi, ir atostogauti. L.Puzonui patinka, kad šiame mieste žmonės yra labiau atsipalaidavę, čia mažiau skubos ir streso, jo manymu, ir verslą pradėti kiek mažesniame mieste lengviau, sukūręs ką nors išskirtinio lengviau išsiskirsi iš minios. Panašu, jog „Dock“ tai tikrai pavyko.

Restorano archyvo nuotr./DOCK interjerą sukūrė interjero dizaineris Ramūnas Manikas
Restorano archyvo nuotr./DOCK interjerą sukūrė interjero dizaineris Ramūnas Manikas

Kavos verslas su vertybiniu stuburu

Per kelerius metus kavos kultūra visoje Lietuvoje tiesiog sužydėjo – išaugo kavinių tinklai, įsteigta daug įdomių netinklinių kavinukių. Pačiame Klaipėdos centre kavos mėgėjus jau kelerius metus traukia šeimyninio dueto Vytauto Alšausko ir Linos Jaruševičiūtės įkurta kavinė „Kavos architektai“. Įdomu, kad, priešingai nei mėsainių restorano „Dock“ šeimininkai, kavinės savininkai teigia didelio svečių skaičiaus svyravimo nejaučiantys – lankytojai keičia vieni kitus, žiemą čia daugiau vietinių, o vasarą dalis jų atostogauja, tačiau padaugėja atvykėlių iš kitų miestų.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Kavos architektų“ įkūrėjai – Lina ir Vytautas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Kavos architektų“ įkūrėjai – Lina ir Vytautas

Kaip prisipažįsta V.Alšauskas, savo kavinę abu su žmona gali vadinti sėkminga, nes lankytojų čia ne tik netrūksta, bet daugėja. Tačiau vieno sėkmės recepto „Kavos architektų“ šeimininkai nedrįstų pateikti. Taip, labai svarbu kokybiška kava, jauki aplinka, saldumynai kokių kitur nerasi, taip pat ir tai, kad čia sukasi patys savininkai… „Manau, nuo pradžių mums pavyko suderinti savo viziją ir lankytojų poreikius, užmezgėme su jais gerą ryšį. Vienus jų traukia būtent kava, kitus – ledai, trečius – pyragai. Neatmetu, kad yra ir kažkoks sėkmės X faktorius“, – prisipažįsta Vytautas ir čia pat priduria, kad nuo pat pradžių jiems buvo svarbu išlaikyti savo vertybes, laikytis tam tikrų taisyklių. Kokios jos?

Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos studija
Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos studija

Jei žmogus nori saldumo, pasiūlome prie kavos rinktis gabaliuką pyrago, saldainį.

Pavyzdžiui, čia neruošiama kava su vadinamaisiais „skonikliais“, tai yra kitur tokiais populiariais kartais net labai keistų skonių sirupais. „Jei žmogus nori saldumo, pasiūlome prie kavos rinktis gabaliuką pyrago, saldainį. Žinoma, paisome lankytojų norų, tačiau nenorime išduoti ir savęs, ieškome trečiojo kelio“, – aiškina V.Alšauskas.

Ledai gaivina ir vilniečius

Pernelyg neįsigilinus, kava neretai pavadinami patys keičiausi gėrimai, šiuo požiūriu „Kavos architektai“ gana griežti. Pavyzdžiui, jei kava yra su pienu, tai jau ne kava, bet kavos gėrimas, o jei kava užpilama puodelyje, jos niekaip nepavadinsi espresso. „Mes norime kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti kai kuriuos dalykus, nes turime savus argumentus. Ir įdomiausia, kad žmonės ilgainiui įsiklauso, išgirsta, pabando ką nors nebandyto“, – džiaugiasi Vytautas.

Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos ir ledų studija
Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos ir ledų studija

Artėja vasara ir vėl padaugės žmonių, kurie pas „Kavos architektus“ skubės ne (tik) kavos, tačiau ir juos taip pat garsinančių ledų. Natūralūs, ryškių skonių jie vilioja ne tik šios kavinės lankytojus, tačiau keliauja net iki sostinės – „Kavos architektai“ kavos pupeles gauna iš vilniečių skrudintojų „Taste Map“, o į šių kavines tiekia savuosius ledus – skanūs, abiem pusėms naudingi mainai.

Ledais paprastai mėgaujamasi neskubant, o ar klaipėdiečiai sugeba nelėkti ir pasidžiaugti gera kava, saldėsiu? V.Alšauskas šypsosi, kad uostamiestyje tikrai mažiau skubos ir lėkimo, žmonių ratas čia siauresnis, todėl natūraliai kuriasi glaudesni, artimesni santykiai. „Manau, kiekvienas miestas turi savo ritmą, tik klausimas, tinka jis tau, prisitaikai, ar ne. Mums Klaipėdos ritmas tinka ir patinka, jis, kaip ir nuolat pučiantis vėjas yra duotybė“, – sako vienas iš „Kavos architektai“ šeimininkų.

Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos studija
Asmeninio arch.nuotr./„Kavos architektai“ – ypatingos kavos studija

Pasigedę įdomių desertų, įsteigė jų butiką

Kaip šventiniai pietūs, o gal tiesiog malonus savaitgalis neįsivaizduojami be deserto, taip ir miestas su aktyvia maisto scena negali neturėti ką pasiūlyti saldėsių desertų mėgėjams. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turi nemenką pasirinkimą, o viena iš tokių vietų yra prieš ketverius metus įsikūręs desertų butikas „Vanilės namai“. Kaip pasakoja šios vietos bendrasavininkės Kristina Pakalniškytė ir Kristina Benetienė, viskas prasidėjo nuo vestuvių planavimo ir dekoravimo studijos, kurią abi ėmėsi puoselėti, tačiau netrukus moterys pajuto, jog joms trūksta išskirtinių desertų tiekėjų, kurie padėtų įgyvendinti jų kuriamas saldaus šventinio stalo renginiuose vizijas.

Desertų butiko archyvo nuotr. /„Vanilės namų“ bendrasavininkės Kristina Pakalniškytė ir Kristina Benetienė
Desertų butiko archyvo nuotr. /„Vanilės namų“ bendrasavininkės Kristina Pakalniškytė ir Kristina Benetienė

Verslo partnerės net dvejus metus ieškojo patalpų, nenorėjo karštligiškai skubėti, tačiau šiandien butikas „Vanilės namai“ skaičiuoja jau penktus metus, o abi Kristinos ypač didžiuojasi suburta stipria komanda.

Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstas
Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstas

Užsukus į šią vietą pirmiausiai pakeri skanėstų išvaizda, o pašnekovės tik patvirtina, jog tai joms itin svarbu. „Stengiamės kaskart nustebinti net tik naujais skonių potyriais, bet ir vizualiai“, – sako K.Pakalniškytė. Beje, „Vanilės namai“ gali pasiūlyti ne tik desertų, bet ir žymiai daugiau – pavyzdžiui, šiuo metu čia siūlomi vėlyvieji pusryčiai – ir ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvieną darbo dieną, organizuojamos degustacijos, vyksta popietinės arbatėlės ceremonijos „Faifokliokas“.

Desertų butiko archyvo nuotr. /„Vanilės namai“ vėlyvųjų pusryčių patiekalas
Desertų butiko archyvo nuotr. /„Vanilės namai“ vėlyvųjų pusryčių patiekalas

Kūrybinis variklis – netikėti deriniai ir svečių palaikymas

Visuomet smalsu, ar bent kelios deserto sudėtinės dalys bus įvardintos tiksliai.

Paklausta, kaip vyksta desertų kūryba, K.Pakalniškytė atvirauja, jog labai vertina inovatyvumą, derinius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai… nesuderinami. „Nemėgstu eiti jau pramintu keliu, visada ieškau savojo, dažnai rizikuoju. Mūsų tikslas – svečiui pasiūlyti ypatingą skonių derinį, kuris nustebina, kartais net šokiruoja gomurį, praplečia akiratį. Visuomet smalsu, ar bent kelios deserto sudėtinės dalys bus įvardintos tiksliai“, – šypsosi moteris.

Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstai
Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstai

Ką ji pirmiausiai rekomenduotų žmogui, kuris pirmąsyk užsuks į desertų butiką? Pirmiausiai tai būtų jau tapę klasika desertai – firminis pistacijų ir aviečių, mango ir pasiflorų, karamelinis su sūria karamele. O drąsesni gurmanai čia visada gali pasilepinti išskirtiniais skonių deriniais, pavyzdžiui, šių dienų hitas yra šokolado, pistacijų ir kalendrų derinys. Nors verslininkės pastebi, jog Klaipėdoje gal ir sudėtingai prigyja naujovės, neįprasti skonių deriniai, joms džiugu, kad turi savą lankytojų ratą – žmonės, kuriems patinka ir „Vanilės namai“ aplinka, ir skanėstai, ir švenčių organizavimopaslaugos.

Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstai
Desertų butiko archyvo nuotr. /Desertų butiko „Vanilės namai“ skanėstai

Kad ir kaip rafinuotai, netikėtai skambėtų „Vanilės namai“ desertų pavadinimai, deriniai, šios vietos šeimininkės laikosi kelių kertinių taisyklių. Gaminant desertus naudojami tik natūralūs produktai – aukščiausios kokybės natūrali grietinėlė, tikras belgiškas šokoladas, natūralios nesaldintos uogos bei vaisių tyrės, aukščiausios rūšies sviestas ir pan. Ruošiant naujas desertų kolekcijas visada atsižvelgiama į sezoniškumą ir labai atsakingai ruošiamasi jų pristatymams – pavyzdžiui, organizuojamos specialios fotosesijas, rūpinamasi, kad desertai derėtų su naudojamais dekoro elementais. Gal tai ir skamba sudėtingai, ne visi ir įvertins tokias pastangas, tačiau „Vanilės namai“ savininkės sako kitaip dirbti nemokančios.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?