Žalio maisto energija. Kokia ji?

Pasitelktas Semiono ir Valentinos Kirlianų nuotraukų metodas parodo gyvų ir negyvų objektų elektromagnetinį lauką, kuris skiriasi akivaizdžiai. Gyvo maisto energija yra kur kas didesnė nei negyvo, ir tai nuotraukose matoma plika akimi. L. Vainius sako, kad tai nėra keistybė: gyvas maistas gauna Saulės, pasisemia energijos iš gamtos ir aplinkos, tačiau vėliau, įvairiai apdorojamas, atiduoda ją ir praranda. Vadinasi, iš maisto negauname tiek daug, kiek galėtume.

– Ar pastebėjote, kokie maisto produktai skleidžia stipriausią energiją?

– Bet koks žalias maistas pasižymi ypatinga energija. Tačiau ypač norėčiau išskirti daigus, kurie turi daug mums naudingų medžiagų – fermentų, teigiamai veikiančių sveikatą. Daigas – mažutis. Jis koncentruoja visą energiją ir mineralus, o augdamas tai praranda. Apskritai daigus galime palyginti su mažais vaikais. Pažiūrėkite į juos – mažyliai tiesiog trykšta žvalumu ir nesuvaidinta energija! O mes, suaugusieji?.. Fotografavome ką tik nuskintus daigus, ir jų aura buvo didžiulė bei švytinti. Trumpai tariant, žalias, neapdorotas maistas turi kur kas daugiau energijos nei virtas, keptas ar kitaip paruoštas. Be to, jau praėjusiais metais konferencijoje, kalbėdama apie daigų auginimo ABC, pasakojau, kaip ant padėklų uždėjau svarmenų (net 80 kg), o augdami daigai tuos svarmenis nustūmė. Tai tik įrodo, kad juose slypi tiesiog nesuvokiama energija, ir mes galime gauti ją valgydami žalią maistą.

Dar šis tas apie vaisius. Jeigu vaisius nėra nukritęs ant žemės pats, vadinasi, jis dar nėra tinkamai prinokęs – reikia nokinti jį. O šiuo atveju vaisius nėra toks maistingas, nes negauna pakankamai saulės energijos.

– Dauguma žmonių sako, kad visiška žaliavalgystė, ypač vaikams – kenksminga. Ką apie tai manote?

– Kai žmogus valgo visiškai apdorotą maistą, jo organizmas turi daug daugiau dirbti, kad suvirškintų jį. Vadinasi, mes prarandame dalį energijos. Norėčiau paneigti tą mitą, kad vaikai negali būti žaliavalgiais. Tiesiog visur būtinas išmanymas. Kaip pavyzdį galiu pateikti savo anūką, kuris jau nuo gimimo valgo tik žalią maistą ir nesirgo jokiomis ligomis. Jis mielai geria žaliuosius kokteilius ir netgi padeda juos ruošti. Neįtikėtina, tačiau ir mažylio kraujas labai geras. Neseniai gimtadienyje jam pasiūlė gruzdintų bulvyčių, tačiau anūkui jos buvo neskanios – mieliau rinkosi žalią maistą (morkas, žiedinius ir brokolinius kopūstus). Jis net saldainių nėra nevalgęs. Svarbiausia šiuo atveju – pripratimas. Kai prie kažko pripranti (o jei dar nuo gimimo!), nė neįsivaizduoji, kad gali būti kitaip.

– Ar pati esate tikra žaliavalgė? Kokius produktus vartojate?

Sakyčiau, kad esu 70 proc. žaliavalgė. Kiekvienas rytas prasideda daržovių, želmenų sultimis, vandeniu su citrina ir aitriąja paprika. Pastebėjau, kad daugumai mūsų trūksta vandens – žvilgtelėkite į savo lūpas. Jeigu jos sausos, sutrūkinėjusios, vadinasi, organizmui būtina gauti daugiau skysčių. Taip pat apie vandens stygių signalizuoja sausa oda, užkietėję viduriai. Vanduo – ypač svarbus mūsų organizmui.

Taip pat daiginu įvairių rūšių daigus (mėgstamiausi saulėgrąžų, grikių), kepu duoną, mėgstu bulves, kopūstus, gyvūninių riebalų beveik nevartoju, jau seniai nevalgau mėsos. Didžiausia nuodėmė – retkarčiais skanaujami saldėsiai.

– Ar galėtumėte pasidalyti mėgstamu receptu?

– Labai dažnai gaminu tokias salotas: saulėgrąžų daigus maišome su pomidorais, agurkais, petražolėmis, raudonėliu, pagardiname citrinų sultimis, žiupsneliu druskos. Ir štai puikūs maistingi pietūs!

O dabar siūlome pažiūrėti S. ir V. Kirlianų metodu nufotografuotus augalus, kuriuos pristatė L. Vainius. Kaip kinta jų energija daiginat ar termiškai apdorojant.

1. Kairėje matote ekologišką, o štai dešinėje – pramoniniu būdu užaugintą grybą.