Sojos padažu, sezamų pasta tahini ar rūkytais saldžiosios paprikos milteliais šiais laikais jau vargiai ką nustebinsi – per keliolika metų šie ir daugybė panašių produktų tapo jei ne kasdieniais, tai išties populiariais. Tačiau juk kulinariniai atradimai niekada nesibaigia, tad nutarus nerti gilyn į kurią nors pasaulio virtuvę, dažno ingrediento masinėse parduotuvėse nerasite – teks ieškoti kitur, dažniausiai, specializuotose e.parduotuvėse.
Visi šio straipsnio herojai, trijų egzotiškų produktų parduotuvių įkūrėjai, tokį verslą kūrė neatsitiktinai – juos pačius domino kokybiški, išskirtiniai, Lietuvoje vis dar nišiniai ingredientai, tiesa, visų keliai iki e. parduotuvės yra skirtingi. Panašu, jog kiekvienas jų randa savo pirkėją – tai ir tie, kas nori atkurti restoranuose ar kelionėse ragautus patiekalus namuose, ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, ir nerimstantys naujovių ir skonio iššūkių ieškotojai. Dar vienas akivaizdus faktas: pandemijos metais egzotiškų produktų paklausa tikrai nekrito, o neretai tik augo.
Pandemijos metais sustiprėjo e.prekyba
Įvairiausi Azijos pop kultūros atributika ir maisto produktai – taip būtų galima apibūdinti parduotuvės „Kuroneko“ koncepciją. Dvi fizines prekybos vietas šiuo metu turintis šio verslo įkūrėjas Pranciškus Varkala pasakoja, jog antrąją jų, Kaune, kaip tik atidarė tarp dviejų karantinų, pirmoji Vilniuje veikia jau keletą metų. Tačiau prieš gerą dešimtmetį „Kuroneko“ istorija prasidėjo nuo prekybos įvairiuose teminiuose Azijos kultūrai skirtuose renginiuose, vėliau startavo ir elektroninė parduotuvė Kuroneko.lt, fizinės parduotuvės buvo savotiškas trečiasis etapas.
Pandemijos laikotarpiu ratas savotiškai apsisuko – elektroninė parduotuvė vėl tapo itin aktuali, juolab kad prekės pristatomos visoje Lietuvoje. „Pradėjome nuo e.prekybos, tada atsirado fizinė parduotuvė ir tarsi vyko jų varžybos. Per pirmąjį karantiną nedirbom, tad įvyko dar didesnė konversija – e.parduotuvėje prekyba labai suaktyvėjo. Tačiau dabar jau jaučiasi, kad klientai grįžta ir į fizines parduotuves“, – bangavimą apibūdina P.Varkala. Tiesa, iš pokalbio nesunku suprasti, jog gyvą prekybos būdą verslo savininkas galbūt net kiek labiau vertina, o priežastis paprasta – tai yra proga gyvai žmogui papasakoti apie kiekvieną produktą: pradedant istorija, įvairiomis įdomybėmis, baigiant, žinoma, jų panaudojimu.
Nuo ramenų ir saldėsių iki iššūkių nosiai
Ryžiai, azijietiški makaronai, padažai, pagardai, ramenai ir neįtikėtina įvairių saldėsių įvairovė – „Kuroneko“ asortimente tikrai reikia gido. Kita vertus, sako P.Varkala, prieš 5 metus klientai buvo žmonės, įsimylėję Aziją, o dabar ratas žymiai platesnis – išliko ir fanai, bet perka taip pat ir žmonės, tiesiog pamėgę Azijos šalių patiekalus, norintys juos atkurti, keistų ir netikėtų užkandžių, saldumynų gerbėjai
„Kuroneko“ lentynose – maisto produktai iš Japonijos, Korėjos, Kinijos, Tailando, Taivano, Vietnamo. Dalis jų atkeliauja tiesiai iš tų šalių, kiti – per tarpininkus Europoje, nes kartais taip paprasčiau. Produktus savo parduotuvei savininkai atsirenka patys juos ragaudami ir nutardami, reikia to parduotuvei ar ne.
Anot P.Varkalos, populiariausia „Kuroneko“ maisto prekė yra ramenai, jis didžiuojasi, jog gali pasiūlyti plačiausią šios užpilamos sriubos asortimentą Baltijos šalyse, taip pat populiarūs pirmąsyk paragavus gal ir keistoki, bet lietuvių vis labiau pamėgstami japoniški saldumynai močiai. „Mes pirmieji atvežėme ir originalias „Pocky“ lazdeles, turime daug produktų su sava įdomia istorija, tarkime, saldainiai dėžutėse, kurie gaminami dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pasakoja parduotuvės įkūrėjas.
Turime produktų su vaisių karaliumi pripažįstamu durijaus vaisiumi. Jis, kaip čia pasakius, yra subtiliai nemalonaus kvapo…
Paklaustas apie egzotiškiausius, keisčiausius produktus jis ilgai nedelsia – tai konservuotos šilkaverpio lervos. „Norėjome kažko naujo“, – su šypsena tarsteli. Ir čia pat puola pildyti keistenybių asortimento pristatymą: „Turime produktų su vaisių karaliumi pripažįstamu durijaus vaisiumi. Jis, kaip čia pasakius, yra subtiliai nemalonaus kvapo… Galime pasiūlyti džiovinto, taip pat močių su jo įdaru, jo skonio gėrimo, laukiame ir ledų, – ir juokdamasis priduria. – O tas kvapas tikrai labai labai savotiškas – kažkas saldžiai pūvančio… Kiekvienas užuodžia skirtingai, tačiau sunkiai pamirštama.“
Paprašytas rekomendacijos, ką pirmiausiai rekomenduotų ragauti iš parduotuvės asortimento, jis vis tik mini ne šį vaisių ir ne šilkverpio lervas, bet vėl grįžta prie ramenų. Anot P.Varkalos, labai intriguojančiu pirkiniu gali tapti „Mystery Ramen Box“, kurios sudėties tiksliai net nežinai, bet atidarius pakuotę visada nustebina daug įdomių skonių ramenų.
Restoranėlius papildė e.parduotuvė
Kaunietis Giedrius Vasiliauskas kartu žmona tailandiete Tadsanee Eamchom Kaune yra įkūręs 2 Tailando virtuvės restoranėlius „Thai House“. Kiek daugiau kaip prieš metus nedidelį šeimos verslą papildė ir nedidukė fizinė bei e.parduotuvė ThaiHouse.lt, kur galima įsigyti įvairių produktų iš Tailando.
Kaip pasakoja G.Vasiliauskas, parduotuvės asortimentą formuoja jo žmona, nes ji geriausiai ir išmano, kurie produktai bus paklausūs, įdomūs, o vyrui belieka pasirūpinti logistika ir kainodara. Kaip ir ankstesnis pašnekovas, taip ir „Thai House“ šeimininkas teigė, jog vieni produktai keliauja tiesiai iš Tailando, kiti užsakomi per tarpininkus Europoje.
Restoranėlių lankytojai neretai klausia, kaip namie pagaminti vieną ar kitą patiekalą, kurį jie ragavo pas mus.
Kas yra tailandietiškų produktų pirkėjai? Anot G.Vasiliausko, pirmiausia tai Lietuvoje gyvenantys tailandiečiai, taip pat lietuviai, pamėgę šios šalies virtuvę. „Mūsų restoranėlių lankytojai neretai klausia, kaip namie pagaminti vieną ar kitą patiekalą, kurį jie ragavo pas mus. Patariame, o kartu galime pasiūlyti ingredientų, kurių prireiks“, – verslo dalių persipynimą iliustruoja pašnekovas.
Traukia įsimintini, lengvai paruošiami patiekalai
Jis pasakoja, jog per kelerius pastaruosius metus Tailando virtuvė pelno vis didesnes lietuvių simpatijas ir tai jo nestebina: „Ši šalis labai gerai moka save pristatyti per maistą. O jis maloniai stebina neįprastais skoniais, be to, patiekalai yra tikrai nesudėtingai paruošiami, tai ir traukia“, – apibendrina jis.
Anot jo, pandemijos laikotarpis akivaizdžiai lietuvius išmokė drąsiau pirkti produktus internetu – ir kasdienius, ir egzotiškus. Jo nuomone, realu, kad ši tendencija įsitvirtins ir išliks. O kokios gi prekės „Thai House“ populiariausios? Pasak G.Vasiliausko, tai užkandžiai, nebrangūs saldumynai. O įdomiausios, išskirtinės? „Turime labai originalių padažų iš Tailando, taip pat prekiaujame ir vadinamaisiais „šimtmečio kiaušiniais“, žinoma, tai nėra masinė prekė, bet pirkėjų sulaukia ir jie“, – atskleidžia kaunietis.
-
2020-ųjų virtuvės iššūkiai: nuo raugo duonos ir „namų kavinės“ iki nostalgijos baltai mišrainei ir varškėčiams
-
Nauji verslai lengvina maisto ruošimo rutiną: Klaipėda pratinasi prie naujovės, vilniečiai džiaugiasi investicija
-
Tautiečiai Ispanijoje gamina savo svajonių šokoladą, ateities siekis – rimtas fabrikėlis su lietuviška įranga
-
Mažų maisto verslų starto ir augimo karantinas nestabdė: kokie nauji pirkėjų įpročiai tą lėmė?
Nėrė į visiškai naują nišą
Dviejų ankstesnių pašnekovų siūlomos egzotiškus produktus galima apžiūrėti ir pačiupinėti taip pat ir fizinėse parduotuvėse, o štai prieš gerą pusmetį startavusi Manojaponija.lt kol kas pas pasiekiama tik virtualioje erdvėje. Jos įkūrėja vilnietė Dovilė Ivanauskienė yra profesionali kraštovaizdžio architektė, prieš keletą metų ji pirmąsyk nuvyko į Japoniją ir buvo taip sužavėta šios kultūros santūrumo, saiko, netrukdymo koncepcijų, jog pajuto, kad norėtų ir toliau būtinai puoselėti ryšį su šia šalimi.
„Po antrosios kelionės į Japonija nutariau, jog tą darysiu per maistą. Tam tikra prasme tai buvo avantiūriškas žingsnis, nes mano santykis su gastronomija buvo mėgėjiškas, juk dirbau ir tebedirbu kitoje srityje, tad buvo ir smalsu, ir baisu, tačiau, kaip dabar sakau, ėjau va bank“, – pasakoja pašnekovė.
Parduotuvė startavo pernai spalį ir dabar jau turi stiprų išskirtinių produktų asortimentą. D.Ivanauskienei labai svarbu produktų kokybė ir autentiškumas, tad, kai tik įmanoma, ieškoma tiekėjų Japonijoje, nors kai kas atkeliauja ir per tarpininkus.
Orientuojasi į šeimos poreikius
„Nuo pat pradžių žinojau, kad neriu į nišinę rinką, kad yra stiprių konkurentų. Tačiau dabar sakyčiau, kad vis tik einame sėkmingu keliu, gal turime 6-ą jausmą – pajuntam, ko vartotojui reikia, – sako Japonijos kultūros sužavėta moteris. – Didžiuojamės tokiais produktais, kaip miso milteliai, kurių turime vieninteliai Baltijos šalyse. Kai žmonės išbando mūsų parduodamus shiitake grybus, vėliau pakomentuoja, kad jie skiriasi nuo kitų. Turime ir išskirtinių japoniškų ryžių, kurių kaina kai kam gal atrodytų beprotiška, tačiau išbandžius nebelieka abejonių, už ką mokama. Kai pajunti kokybę, iškart kilsteli kokybės kartelę, tokiu būdu vyksta ir savęs lavinimas.“
D.Ivanauskienė nė neslepia, jog pandemijos metai buvo visai gera proga startuoti tokiam verslui, nes susidomėjimą egzotiškais produktais išsiilgtų kelionių ilgesys tikrai skatina.
Moteris pasakoja, kad formuodama parduotuvės, kurią puoselėja kartu su kitais šeimos nariais, asortimentą, pirmiausia orientuojasi į šeimos poreikius, tuos produktus, kuriuos japonai vartoja kasdien, o ne pramogą ar populiariąją kultūrą. Be to, anot jos, daugybė japoniškų maisto produktų gali tapti puikia dovana, nes yra ir maistingi, ir sveikatinantys.
Šioje veikloje labai gerai pajunti, koks svarbus yra švietimas, informacijos apie nežinomus produktus skleidimas.
Žinoma, pašnekovė Lietuvoje vis dar susiduria su gaju stereotipu, kad Japonija tai visų pirma sušiai ir nors šiam patiekalui ruošti parduotuvėje galima rasti reikiamų ingredientų, jai svarbu pademonstruoti platesnį patiekalų, ingredientų spektrą. „Gal pirkdamas ingredientus sušiams, žmogus atras ir ką nors naujo, – sako ji. – Šioje veikloje labai gerai pajunti, koks svarbus yra švietimas, informacijos apie nežinomus produktus skleidimas. Tai irgi viena iš mūsų misijų.“ Paklausta, ar mąsto apie fizinės parduotuvės perspektyvą, kur plačiau būtų galima vykdyti šią švietimo misiją, pašnekovė atsako, jog ji atsiras nebent kada nors ateityje, nes „dabar dar esame augimo stadijoje“.
