Nusikelkime į Benalmadeną – miestą Andalūzijoje, pietų Ispanijoje, 12 km į vakarus nuo Malagos. Čia įsikūręs šeimos restoranėlis „Restaurante laviborilla“ ant jūros kranto, kuriame mums patiems pasiūlyta išbandyti vieną populiariausių šiame regione sardinių ruošimo būdų – „espetos de sardinas“.
Vos įžengus į restoranėlio valdas mus pasitinka valties formos laužavietė, keičianti kryptį, priklausomai nuo vėjo. Tokios valtys prieš tris-keturis dešimtmečius stovėdavo paplūdimiuose, o sardinės būdavo ruošiamos jose. Kaip sako vietiniai, tuomet jas pagardindavo ir jūros vėjo skonis. Rodos, ir dabar viskas čia pat – restoranas – ant jūros kranto, o vakarop ir mūsų veidus pakutena lengvas vėjelio prisilietimas.
Stovyniuodami prie liepsnojančios ugnies, pirmiausiai esame aprėdomi vienkartinėm prijuostėm ir klausomės restorano šefo Pepe Benito sardinių gaminimo paslapčių.
Pepe kaip mat suveria žuveles ant iešmo ir pašauna kepti ant atviros ugnies, ispaniškai, įmaišydamas kokį anglišką savo sukurtą naujadarą Pepe paaiškina ir mums, ką daryti.
Įprastai eiga tokia: imate bambukinį iešmą ir ant jo veriate sardines – svarbu pradurti visas toje pačioje vietoje, vienodai – skersai žuvies ir pilveliu į viršų. Truputį jūros druskytės – kepam!
Kalną patirties šiame procese turintis Pepe tik kvatoja matydamas kaip netinkamai sumautos sardinės sušoka nuo iešmo į ugnį, sakydamas: „Eror, problemas con espalda (liet. – klaida, problemos su nugara)“.
Žvelgiant į liepsną ir beskrundančias žuveles, Pepe paaiškina, kad labai svarbus malkų pasirinkimas – jos turi būti tik alyvmedžio. Pasirinkus kitokias, keistųsi sardinių skonis.
Pepe surenka iešmus ir mūsų ruoštos sardinės sušoka į lėkštes. Citrina – pasigardinimui ir galima mėgautis.
Skanaus!
Žurnalistų kelionę į Ispaniją organizavo „Wizz Air“ ir už turizmo skatinimą Malagos provincijoje atsakingos viešojo administravimo institucijos „Costa del Sol“ Turizmo taryba, tačiau įtakos turiniui tai neturėjo.