Į susitikimą vienoje Kauno senamiesčio ledainių 37-erių metų Daiva atvyko nešina žiemiškai puoštu tradiciniu „Medučio“ tortu. Būtent nuo tokio saldėsio lygiai prieš 12 metų ji ir pradėjo savo konditerės kelią. Tiesa, pirmieji žingsniai žengti net ne Lietuvoje, o Anglijoje.
Dar jaunutė Daiva pasidavė meilės kerams ir metusi mokslus kartu su vyru išvyko gyventi į mažą Anglijos miestelį, kuriame pora buvo vieninteliai lietuviai. Kadangi šalia nebuvo tautiečių bendruomenės, nebuvo su kuo ir lietuviškomis tradicijomis per šventes pasidalinti – teko išmokti išsiilgtų saldėsių pasigaminti pačiai.
„Nors nebuvau saldumynų mėgėja, suveikė nostalgija Lietuvai. Taip prieš 12 metų ir gimė pirmasis „Medučio“ tortas. Neturint jokių reikiamų priemonių, grietinėlę plakant šluotele. Primityvus toks“, – prisiminusi šyptelėjo pašnekovė.
Gimus dukrelei, pirmojo gimtadienio proga ji vėl ėmėsi kūrybinės magijos – iškepė ir papuošė mergytei skirtą tortą.
Netrukus į begalinio kruopštumo pasaulį labiausiai įnardino dekoro subtilybės. Pamačius kokią cukrinę figūrėlę, Daivai nenustodavo suktis mintys: kokia masė čia panaudota, kuo padengta, kaip padaryta. Ji ėmė sekti daugybę forumų, kur lietuvaitės dalinosi receptais. Eksperimentų virtuvėje rezultatus Daiva nešdavo kolegoms, kol kažkuris iš jų ėmė ir užsisakė tortą sau. Taip viskas ir prasidėjo.
Nuo didelės įmonės – iki namų virtuvės
„Niekad nemaniau, kad tortus kepsiu. Žavėjo dekoras – kaip padaro gėles? Kai pažiūriu dabar į pirmuosius savo tortus, toks juokas ima. Nulis profesionalumo. Su mama kepdavome vaikystėje naminius pyragus ir sausainius, bet tortų tradicijos nebuvo“, – prisipažino Daiva.
6-erius metus išbuvusi Anglijoje, pašnekovė į vyro gimtuosius Kaišiadoris grįžo prieš beveik dešimtmetį. Vos grįžusi jau žinojo, kad suks konditerijos link.
